Šiemet mokytojai, politikei, visuomenės veikėjai Aldonai DAUGILYTEI būtų sukakę 80 metų.
Ta proga Rašytojų memorialinio muziejaus vedėjos Almos Ambraškaitės iniciatyva yra renkami atsiminimai apie mokytoją ir ketinama išleisti knygą.
„Šiais metais, rugpjūčio 1-ąją, anykštėnei Mokytojai Aldonai Daugilytei būtų 80! Jos bičiuliai ėmėmės iniciatyvos ir pradėjome ruošti Aldutei kuklų paminklą – atsiminimų knygą apie ją! Norime išleisti gražią knygą, visapusiškai apibūdinančią ją kaip žmogų, jos visas veiklas. Kviečiame jungtis prie mūsų ir parašyti savo nepakartojamą susitikimą su šia Mokytoja, kuri, pasak jos mėgto autoriaus Brunno Ferrero, „statė Katedrą“. Atsiminimus renkame iki kovo 1-os dienos. Šia gražia žinia prašome pasidalykite su pažinojusiais Aldutę!“ – savo „Facebook“ paskyroje prie iniciatyvos prisijungti kviečia A. Ambraškaitė ir nurodo savo elektroninį paštą (alma.ambra@gmail.com), kad visi, kurie nori pasidalyti prisiminimais apie mokytoją, galėtų tą padaryti.
Rajono meras Sigutis Obelevičius sakė apie knygą girdėjęs ir jau gavęs „užduotį“ parašyti atsiminimų apie A. Daugilytę. Paprašytas prisiminti bendrapartietę, ją minėjo tik geriausiais žodžiais: „Tai buvo viena iš Sąjūdžio aktyvisčių ir ji Anykščių istorijoje paliko nemažą pėdsaką. Ji buvo vienintelė ir nepakartojama, įkūrusi katalikiškas klases. Ji buvo debeikiečių bendrijos pirmininkė. Šio žmogaus tikrai buvo visur pilna. A. Daugilytė buvo viena aktyviausių ir pilietiškiausių žmonių Anykščiuose. Pamenu, kai ji, drauge su šviesios atminties Ledina Kaladiene ir dar keliais aktyvistais, Dariaus ir Girėno naktiniame renginyje kiekvienais metais vainikus pindavo – stengdavosi kaip įmanydamos renginį papuošti… Ji išėjo tikrai per anksti“.
Debeikių seniūnijos seniūnas Alvydas Simonavičius sakė, kad A. Daugilytės jų kraštui ir dabar labai trūksta: „Teko su ja bendrauti pakankamai ilgai, nes ji buvo bendrijos pirmininkė. Atsiminimai tik patys geriausi. Ji visus stebino savo energija, meile savo kraštui, užkrėsdavo visus savo energija. Aldona padarė daug ir gražių projektų, vienas tokių, turinčių didesnę išliekamąją vertę – Lipšio paplūdimys. Kiekvienais metais jos iniciatyva būdavo organizuojamos kraštiečių sueigos, kuomet suvažiuodavo daug debeikiečių. Dar būdavo organizuojama penkių seniūnijų dainų šventė „Sveiki, kaimynėliai“ – tai irgi jos iniciatyva, iš jos būdavo didelė pagalba rašant projektus. A. Daugilytė lankydavo vienišus senelius. Jos bendruomenei labai trūksta. Yra posakis, kad nepakeičiamų nėra, bet šiuo atveju jis netinka. Manau, kad ji savo energija, atsidavimu savo kraštui yra nepakeičiama. Knyga – labai puiki idėja, nes apie tokį žmogų reikia parašyti, bus visiems įdomu paskaityti ir prisiminti.“ – kalbėjo A. Simonavičius.
Aldona Daugilytė užgeso prieš penkerius metus. Iki tol ji aktyviai dalyvavo politinėje veikloje – buvo TSLKD narė, rajono tarybos narė, taip pat buvo aktyvi visuomenės veikėja, yra leidusi neperiodinį leidinį „Žiburys“. Tačiau bene labiausiai A. Daugilytė buvo gerbiama kaip mokytoja: ji mokė pradinukus, taip pat dėstė tikybą. Pedagoge dirbti A. Daugilytė pradėjo Debeikių vidurinėje mokykloje, kurią ir pati baigė. Taip pat ji buvo Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, dirbo Anykščių Antano Vienuolio vidurinės mokyklos katalikiškos pradinės klasės mokytoja, mokytojavo ir kitose mokyklose.
kas tam musu sigutei tas uzdotis dalina
Šiais laikais knygas rašo kas tik netingi. Tik ne visas žmonės skaito…
Politikuojanti senmergė davatka ir daugiau nieko apie šią personą negaliu pasakyti. Ypač gero. Nors gerai ją atsimenu, esu susidūręs. Ir kunigai apie šią ponią man yra ne kaip atsiliepę. Man ji – „Sijonuotas Pagiežinskas…” Bet ką čia bekalbėsi apie mirusią… Tiek jau to.
Pritariu L. Al. Turėjau ir aš ir ne kartą neigiamos patirties su šia persona. Apie kai kuriuos epizodus esu rašęs. Galbūt, ji yra nemažai nuveikusi ją supusių žmonių, mokinių labui, negaliu sakyt… Tad artimas jos ratas bičiulių tegul ir vertina.
Na mirė žmogus. Ko čia kabinėtis. Žema.
todėl, kad gali būti parašyta selektyvi tiesa knygoje
abejoju knygos prasmingumu ir objektyvumu: ponia buvo dažnai šališka – vienus šlovino, kitus demonizavo. Tų, kuriuos dusino, nuomonės knygoje be abejo nebus.
Ką tokį uždudino.
Kas čia per naujas muziejus Anykščiuose – Rašytojų memorialinis muziejus? Tai jau nebe Verbickas vadovauja muziejui? Ką praleidom?
Gal simboliskai vadovauja.. Kas, ten žino. Moterų dauguma.
seniai reikia pervadinti į Anykščių muziejų ir būtų visiems aišku ir paprasta, o kokie jo padaliniai – vidinis dalykas. O dabar toks pavadinimas, kad jį ištarti reikia minutės.