Dėl mažo rinkėjų aktyvumo Moldovoje žlugo referendumas, kuriuo buvo tikimasi užbaigti daug mėnesių trunkančią vidaus politinę krizę. Pateiktais duomenimis, prie balsadėžių atėjo tik 29,67 proc. rinkėjų. Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti 33 proc. piliečių, vėlų sekmadienio vakarą paskelbė žiniasklaida.
Dėl mažo rinkėjų aktyvumo Moldovoje žlugo referendumas, kuriuo buvo tikimasi užbaigti daug mėnesių trunkančią vidaus politinę krizę. Pateiktais duomenimis, prie balsadėžių atėjo tik 29,67 proc. rinkėjų. Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti 33 proc. piliečių, vėlų sekmadienio vakarą paskelbė žiniasklaida.
Referendume buvo balsuojama dėl tiesioginių prezidento rinkimų.
„Preliminarūs rezultatai, kad referendume dalyvavo 29,67 proc. rinkėjų, yra reprezentatyvūs ir praktiškai galutiniai, – spaudos konferencijoje Kišiniove sakė Rinkimų komisijos sekretorius Jurijus Kokanas (Juri Cocan). – Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti trečdalis rinkėjų”.
Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad už tiesioginius prezidento rinkimus buvo 90 proc. piliečių.
Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių. Tiesioginiai prezidento rinkimai šalyje buvo panaikinti 1990 metais. Nuo tada šalies vadovą rinkdavo parlamentas. Kad būtų išrinktas, kandidatas turėdavo surinkti ne mažiau kaip du trečdalius deputatų balsų. Per praėjusių metų balandį ir liepą vykusius rinkimus parlamente prezidentas taip ir nebuvo išrinktas.
