Moldovos romų sostinė palaiko Rusiją, o ne Ukrainą

Eldoradas Butrimas
Specialiai iš Sorokų, Moldova

„Anykštoje” publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.

Kai esi karo Ukrainoje stebėtojas, rašyti apie Moldovos romus lyg ir netiktų, nes jie neturi jokių tiesioginių sąsajų su karu. Tačiau, nors ir neplanuotai nuvykus į Moldovos romų sostine vadinamą Sorokų miestą ir savo kailiu pajutus romų neapykantą Ukrainai, ES, NATO ir net Lietuvai, tapo aišku, kad šios temos nutylėti visgi negalima.

Mat toks vietos romų požiūris į karą yra akivaizdus įrodymas, kad Kremliaus skleidžiama propaganda tikrai yra milžiniška ir daro didžiulį poveikį.
Į už 160 km nuo Moldovos sostinės Kišiniovo nutolusius Sorokus nuvykau dėl visai kitos priežasties, tačiau drauge nusprendžiau pasižvalgyti ir po romų mikrorajoną. Mat suintrigavo žinia, kad Sorokai yra vadinami Moldovos romų sostine, o jų mikrorajonas garsėja ištaigingiausiais namais šalyje.
Sorokuose gyvena 22 tūkstančiai žmonių, iš kurių trys procentai arba apie septyni šimtai gyventojų yra romai. Reikia pastebėti, kad pastarieji yra apgyvendinę pačią aukščiausią kalvą, todėl būtent jų namai yra iškilę virš viso miesto.
Kaip ir Lietuvoje, Moldovoje miestų ir miestelių senamiesčiuose aukščiausiai į viršų yra pasistiebę bažnyčių stogai. Tačiau atvykstančius į Sorokus keliautojus jau iš tolo pasitinka ne bažnyčių bokštai, bet auksu švytintys romų pilaičių kupolai.
Pasirodo, jog prieš keliasdešimt metų pelningus verslo kooperatyvus įkūrę romai buvo nepaprastai praturtėję ir lenktyniavo tarpusavyje, kuris iš jų pasistatys prabangiausią ir puikiausią namą. Per tokias keistas lenktynes čia išdygo net JAV Kapitolijaus rūmus bei Maskvos Didįjį teatrą primenantys namai, patraukę net užsienio turistų dėmesį.

Kalvos viršūnėje žemės kainos prieš trisdešimt metų buvo rekordiškai pakilusios. Už sklypą namui reikėjo pakloti šimtą tūkstančių eurų, o kai kurių rūmų statyba perkopė milijoną eurų.
Romai tvirtina, jog jie lobo iš siuvimo kooperatyvų, kuriuos sovietinės eros pabaigoje buvo leista steigti. Pasiūtus deficitinius sportinius treningus, vyriškas maudymosi glaudes, moteriškus puošnius liemenukus romai esą labai pelningai pardavinėjo visoje TSRS ir iš to lobo.
Sorokų gyventojai spėja, jog vietos romai pelnėsi ir iš prekybos narkotikais, įvairių apgaulės aferų, vagysčių. Kaip ten bebūtų, tačiau daugelis vietos romų tuo metu buvo didžiai praturtėję, tad ir stengėsi pasistatyti kuo puikesnį didelį namą kalvos viršūnėje.
Romų lyderis, baronu tituluotas Mirči Čeraris svajojo šį Sorokų mikrorajoną paskelbti romų valstybe be sienų – Romanostanu, tačiau tokio valdžios leidimo negavo. M.Čerario viršenybę visgi pripažino visi Moldovos romai, tad į jį buvo kreipiamasi sprendžiant visus tarpusavio ginčus.
Prieš 24 metus šešiasdešimtmečiam M.Čerariui mirus nuo cukraligės, jo laidotuvių iškilmingumas pritrenkė Moldovą. Kadangi pagal tradiciją romai atsisveikinimui su pašarvotu mirusiuoju skiria net dvylika dienų, M.Čerario kūno būklę prižiūrėjo geriausi Kišiniovo specialistai.
Specialiai užsakytas penkiolika tūkstančių eurų kainavęs karstas buvo atvežtas iš Italijos, o baltu marmuru dengtame mauzoliejuje buvo sudėti visi asmeniniai M.Čerari daiktai, net laptopas ir telefonas bei jo mėgstamas konjakas bei viskis.

Laidotuvėse grojo garsūs Moldovos muzikantai, eisenoje kartu su keliais tūkstančiais žmonių ėjo ir romai, atvykę iš šešių aplinkinių valstybių.

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-31). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt