
Portale propatria.lt rašoma apie pasipelnymą parduodant monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) turtą. Disidentas, politinis kalinys A.Svarinskas 1998-2000 m. buvo Kavarsko klebonu.
„Šiemet, vasario mėnesį, apsilankiusi Monsinjoro Alfonso Svarinsko bute negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau. Butas ištuštėjęs, visos jo relikvijos dedamos į dėžes, daiktai ir knygos išdalijami. Sužinojau, kad dar spalio mėnesį butas buvo parduotas verslininkui, kuris supirko visus to namo butus. Net ir paveikslus nuo sienų vienuolės jam parduoda…
Po Monsinjoro mirties jo butas tapo vienuolyno turtu. Ses. Monikutės dėka jame gyveno tikra vienuolyno dvasia. Be to, ji uoliai rūpinosi Laisvės gynėjo, triskart politino kalinio paskutinės valios pildymu. Daug kartų žodžiu ir raštu ji beldėsi į Kauno ir Vilniaus vyskupų širdis ir duris, skundėsi, kad jos vienuolyno seserys nejaučia ir nesupranta pareigos vykdyti paskutinę mirusiojo valią, tačiau niekas į jos prašymus nekreipė dėmesio. Tiesiog buvo pasakyta, kad vienuolynų turtu ir testamentų vykdymu rūpintis pavesta Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui.
Supratau, kad vienuolyno slenkstį peržengė ir į seserų širdis įsismelkė šlykštus godumas. Anksčiau galiojo sprendimas, kad butas bus neliečiamas, kol ses. Monikutė bus gyva. Vienuolės veikė gudriai. Nedrįso butą parduoti, kol Monikutė buvo energinga. Bet kai sulaukusi 96 metų ji ne viską pradėjo suvokti, susilpnėjo jos atmintis, vienuolės pradėjo veikti. Ne dėl istorinės atminties išsaugojimo, dėl pinigų…
Praėjo dešimtmetis, kai į Dievo namus iškeliavo didis Lietuvos ganytojas kunigas Alfonsas Svarinskas, laisvės karys, visą save atidavęs Dievui ir Tėvynei. Jo lūpomis kalbėjo Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Mums ir ateities kartoms jis paliko neišmatuojamą turtą – kovą prieš sovietinę okupaciją ir beveik 23 metus, praleistus lagerių kalėjimuose. Todėl labai išgyvenu, kai šitaip nesiskaitoma su paskutine Monsinjoro valia. Labiausiai stebina, kad tai padarė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės, kuriomis Monsinjoras pasitikėjo. Jos priėmė sunkiai protu suvokiamą sprendimą – parduoti butą, kurį Monsinjoras vadino paminklu Nepriklausomai Lietuvai. Jis norėjo, kad šiuose namuose rinktųsi patriotai, katalikiškų organizacijų nariai, tie, kurie darbuotųsi ir esant reikalui tęstų jo kovą už Lietuvą ir Bažnyčią! Dar daugiau – seserys nusprendė parduoti ir nesaugoti nei Monsinjoro knygų kolekcijos, nei jo surinktų vertybių!“ – rašo propatria.lt („Monsinjoro Alfonso Svarinsko paskutinė valia neįvykdyta“ Ernesta, partizano Juozo Astrausko-Žaibo anūkė)
Regis Anykščių krašte nemažai ateistų. Kupiškyje yra laisvamanių kapinės. Reiktų pagalvoti ir anykštėnams…
Ne biedno pasirodo dievo tarno būta.Paveikslai,butas ir t.t.O algos juk kunigai negauna,mokesčių nemoka.Neškit davatkėlės turtus kunigėliam.
nerašinėk jau nesamonių
Liūdna,skaudu,geda….ir dėl bažnyčios elgesio gėda! BENT knygas,archyva reikėjo paimti, juk ne eilinis kunigas,Žmogus,kovotojas už bažnyčia ir jos šventa reikalą buvo!!! Atleisk Viešpatie netikėliams – juk jie akli ir gobši,jie nežino ka daro… .
Nieko keista tame nematau,suveikė žmogiška prigimtis.Mes visi labai mėgstam piktintis kitų elgesiu ,bet tik ne savo,nors vienas nuo kito per daug nesiskiriame.Visus su nepriklausomybės atkūrimo diena!
Bravo vienuolės! Laukit sekančio kritimo ir veikit!
kad taip atsitinka, bet juk vienuolynams reikia išsilaikyti, tai jeigu tie pinigai sąžiningai panaudoti vienuolyno reikmėms, tai nieko blogo nematau. Bet ,deja, būna ir taip, kad vienuoles ir namus turi, kuriuose jų giminaičiai gyvena. Reti atvejai, bet yra.
nieko švento nebėra, ko čia stebetis. O butas buvo pačioje Vilniaus širdy, tai va. Gaila,
Vienuolėms vyriško kvapo trūksta, užtai piktos ant visko..
Panevėžyje apvaizdietės sudirbo buvusios žymios Panevėžio mokytojos ses.širdietės namą, kuriame buvo dailininkės ses.Kriaučiūnaitės tapyti paveikslai ir mokytojos asmeninis albumas.Paveldėjusios namą atidavė savo giminaičiams.Erozija yra smarkiai pagraužusi pasauliečius,bet ne mažiau ir vienuoles.
Hari kryšna,kryšna atvažiuos i Troškūnų vienuolyną.
,,vienuolynų turtu ir testamentų vykdymu rūpintis pavesta Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui.”
Niekur kitur tavęs neapvogs kaip bažnyčioje.ao ypač vienuolynuose kur vienuolės piktos kaip širšės
Nieko nereikėjo ir tikėtis.Stebuklas būtų,kad nepasinaudotu proga .Begediška.Veltui kentėjo lageriuose kunigas.Ir dar vienuolės….
Oi gautų nuo monsinjoro vištos
Kokios ten vienuolės.Negavo bernų,tai ir nukvako.Tikrų tikinčių vienetai.Gobšuolės pasirodo.Bus joms pragare vieta tikrai.