Penktadienį, lapkričio 19 – tosios vakarą, Anykščių Šv.Mato bažnyčioje paminėtas Anykščiuose kunigavusio ir meno kūriniais bažnyčią bei šventorių išpuošusio monsinjoro Alberto Talačkos (1921 – 1999 m.m.) gimimo šimtmetis.
Jubiliejaus proga Anykščių bažnyčioje atidengta memorialinė skulptūrinė kompozicija, skirta kunigo A.Talačkos atminimui, kurią sukūrė skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas.
Bažnyčioje minint A. Talačkos šimtmetį atidaryta paroda „Monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetis: „Išmintis pasiteisina savo darbais“. Parodoje pristatyti svarbiausi kunigo A.Talačkos gyvenimo momentai, ganytojiška veikla, surinkti ir Anykščiams dovanoti meno kūriniai, sukurtas parodą pristatantis leidinys.
Į monsinjoro jubiliejaus minėjimą atvyko Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas, kuris ir pašventino ant Anykščių bažnyčios kolonos įrengtą atminimo ženklą kunigui A.Talačkai.
Lėšų rinkimą kunigo atminimui įprasminti organizavusios Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas profesorius Tomas Ladiga dėkojo rėmėjams, aukojusiems, kad būtų sukurtas atminimo ženklas. Bendrijos pirmininkas už paramą ypač išskyrė UAB „ESSPO“, kurios vadovui, Anykščių rajono tarybos nariui Lukui Pakelčiui buvo įteikta padėka.
Monsinjoro A.Talačkos šimtmečio minėjime detaliausiai apie kunigo indėlį puoselėjant bažnyčią ir meną kalbėjo kultūrologas, muziejininkas, Anykščių kultūros tarybos narys Vytautas Balčiūnas, asmeniškai pažinęs monsinjorą.
Anykščių muziejui vadovavęs (po to tapęs Kultūros ministro Dariaus Kuolio pavaduotoju) V.Balčiūnas pasakojo apie A.Talačkos perimtą ir tęstą vyskupo ir poeto Antano Baranausko kultūrinės tradicijos intenciją ir akcentavo A.Talačkos darbų išskirtinumą bei mastą: „Nors tekantis laikas vis labiau tirpdo Monsinjoro atminimą, tačiau vis labiau ryškėja, atsiskleidžia jo kultūrinės misijos svarba, jos vertingumas ir tikroji prasmė. A.Talačka dabartyje iškyla kaip ryškiausias Lietuvos dvasininkas, sutelkęs išmintį, pastangas, finansinius resursus, jam artimų, drąsių ir talentingų menininkų gebėjimus į vieną objektą – Anykščių šventovę. Nėra Lietuvoje daugiau kitos tokios bažnyčios, kurioje sovietmetyje būtų programiškai sugalvota ir įgyvendinta sakralinio meno vertybių kūrimo programa kaip visavertė visuma“, – kunigo A.Talačkos išskirtinumą akcentavo kultūrologas.
V.Balčiūnas atkreipė dėmesį į meno kūrinius Anykščių bažnyčioje ir jos šventoriuje, kurių sukūrimą inicijavo A.Talačka: „Monsinjoras šventorių pavertė nacionalinės vertės kultūros galerija“, – konstatavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas.
Apie meno kūrinių Anykščių šventovėje išskirtinumą liudija jau vien tai, kad bažnyčioje galima pamatyti prestižiškiausios kultūrinės Lietuvos nacionalinės premijos laureatų Vlado Vildžiūno ir Antano Kmieliausko darbus. O pasakodamas apie Anykščių bažnyčios vitražų kūrimą V.Balčiūnas apgailestavo, kad A.Talačkos pradėta bažnyčios vitražų kūrimo programa liko nebaigta. Pasak muziejininko, dar turėjo būti sukurti zakristijoje du vitražai, kuriuose turėjo būti pavaizduota senoji balta, A.Baranauską menanti Anykščių bažnyčia ir senasis Anykščių herbas.
Beje, V. Balčiūno indėlis, įprasminant monsinjoro A.Talačkos atminimą, itin reikšmingas. Muziejininkas daug padarė, kad A. Talačkos atminimas būtų įprasminamas sukuriant Sakralinio meno centrą, kuriame visuomenė gali pamatyti monsinjoro Anykščiams dovanotą meno kolekciją. Priminsime, kad monsinjoro Anykščiams dovanota meno kolekcija ir biblioteka saugoma ir eksponuojama Sakralinio meno centre.
O prieš šimtmečio minėjimą V.Balčiūnas parašė straipsnį apie A.Talačką „Monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetis: „išmintis pasitvirtina savo darbais“, kurį praėjusią savaitę spausdinome „Anykštoje“.
Renginyje prisiminimais apie kunigą A.Talačką dalijosi kunigas Stanislovas Kazėnas, dirbęs Troškūnų parapijoje. Kunigas prisiminė keletą linksmų, bet dalykiškų prisiminimų apie monsinjorą A.Talačką.
Jubiliejuje kalbą sakė ir Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.
Po atminimo ženklo A.Talačkai atidengimo buvo aukojamos Šv.Mišios. Jas aukojo vyskupas L.Vodopjanovas, o Šv.Mišiose giedojo Gailestingumo Šventovės ansamblis iš Vilniaus (vadovė Gabija Adamonytė).
Įdomu kokio buvusio kolūkio šaltkalvis suvirino šitą mikitą lentą ?
Iš bareljefo monsinjoro Alberto Talačkos veidas sunkiai atpažįstamas.
Menininkas yra kūrinio autorius ir jo autorinės teisės yra tokios, kokios yra pavaizduotos, o ne kaip kažkam norėtųsi.
panasu,kad sitas menininkas savo giminaiti iamzino vietoj monsinjoro
Malonu skaitytiir žinoti, kad verslo bendrovė prisidėjo prie menininko kūrinio darbo apmokėjimo, bet, mano galva, straipsnyje nepaminėta pagrindinai šio projekto rėmėjai, kurie skyrė lėšas projekto vykdytojui iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų. Tai visų mokesčių mokėtojų pinigai ir visuomenė turi teisę žinoti kaip jų mokesčiai panaudojami.
Donaldai, tapatybės vagystė yra kriminalinis nusikaltimas. Tavo klientai išmintingesni už tave.
Dievas viską mato. Nereikia čia tamstos išvedžiojimų ir pavydo pasireiškimų demonstruoti.
Pavydas artimui- nuodėmė!
Anykštėnai nustebę. Manau daugumas. Gal čia pomirtine kunigo kaukė. Veido bruožai buvo švelnūs ir sulaukus garbaus amžiaus. Bet meninkui taip atrodė gal. Kas nepažinojo, tai gal ir gerai… Bet senieji anykštėnai manau sutrikę.. Aišku, įamžinimas yra labai gerai..na turim ir savo nuomonę turėti kas bebūtų..
Visai nepanašus .
Taikli užuomina į „Aukso duris”… 🙂 Man patinka.
Visiems tai patinka.