Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai maždaug ketvirtadaliu mažiau nei vyrai, nors išsilavinusių moterų yra daugiau nei vyrų. Didžiausias atlyginimų skirtumas yra tarp vyresnio amžiaus, didelį stažą turinčių skirtingų lyčių darbuotojų, tuo tarpu jaunuoliai uždirba panašiai, parodė Nacionalinės studentų agentūros įgyvendinamo projekto metu atliktas tyrimas. Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai maždaug ketvirtadaliu mažiau nei
vyrai, nors išsilavinusių moterų yra daugiau nei vyrų. Didžiausias
atlyginimų skirtumas yra tarp vyresnio amžiaus, didelį stažą turinčių
skirtingų lyčių darbuotojų, tuo tarpu jaunuoliai uždirba panašiai,
parodė Nacionalinės studentų agentūros įgyvendinamo projekto metu
atliktas tyrimas.
Pasak tyrėjų, vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas
Europos Sąjungos šalyse siekia 15-20 procentų. Lietuvoje jis sudaro 18
proc. ir neturi tendencijos mažėti. Atlyginimų skirtumas siekia daugiau
nei 30 proc. 50-59 metų amžiaus grupėje ir 7 proc. tarp jaunesnių nei
30 metų darbuotojų.
Tyrimo išvadas išnagrinėjusi Lietuvos
studentų atstovybių sąjunga (LSAS) išskyrė pagrindines psichologines,
ekonomines ir socialines tokį pasidalinimą lemiančias priežastis.
Anot LSAS, tam įtakos turi mažesnis moterų pasitikėjimas savimi
profesinėje srityje lyginant su vyrais bei nepakankamas iniciatyvumas,
mažesni sau keliami reikalavimai ir lūkesčiai karjeros atžvilgiu.
Dažnai moterys diskriminuojamas daugeliu aspektų, pavyzdžiui, neturi
pakankamų galimybių siekti paaukštinimo tarnyboje arba gauti didesnį
darbo užmokestį. 32 proc. atlyginimo skirtumas yra tarp vyrų ir moterų,
išdirbusių firmoje 30 metų.
Atliktas tyrimas parodė, kad
dauguma, tai yra net 65 proc. Lietuvos gyventojų, mano, kad moterys yra
tokios pat geros vadovės, kaip ir vyrai. Tačiau respondentų atsakymai
skiriasi, priklausomai nuo lyties – vyrai dažniau linkę manyti, kad
moteris ir vadovo krėslas yra nesuderinami dalykai. Pastebima, kad
vaikinai yra orientuojami į įtaką turinčias specialybes bei karjeros
siekimą, o merginos – būti empatiškomis ir darbščiomis darbuotojomis.
Bendras moterų išsilavinimo lygis Lietuvoje yra aukštesnis nei vyrų –
jos sudaro 61 proc. visų aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau
vadovaujamose pozicijose bei sprendimų priėmimo lygmenyse jų yra daug
mažiau.
Tyrėjai nustatė, kad teisiškai moterims ir vyrams yra
sudarytos vienodos galimybės pradėti verslą, tačiau pagrindiniai verslo
kūrėjai yra vyrai. Moterų versle daugėja, bet dažniausiai smulkiajame
ir vidutiniame versle, kuris susijęs su stereotipiškai moteriškomis
laikomomis sritimis – grožio salonai, siuvyklos ar vaikų priežiūra.
Nors netradicinėse veiklos sferose – gamyboje, statyboje, logistikoje –
aktyvių moterų daugėja, tačiau šie pokyčiai nėra pakankami, pažymi
tyrėjai.
Moterų vadovių yra gerokai mažiau – 21-30 amžiaus
grupėje jų tėra 30,2 proc. Ir vis dėlto 51-60 metų amžiaus grupėje
vadovaujančių moterų yra beveik pusė, o tai rodo, kad vaikų auginimas
moterims nėra kliūtis ne tik aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, bet ir
pradėti ar vadovauti verslui.