Rugsėjo antrąją nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro kaip iš kibiro pliaupė lietus. Tačiau net ir tokią darganotą dieną Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškių kaime vyravo gera nuotaika, šilta atmosfera, į muziejų atvykę žmonės negailėjo šypsenų.
Rugsėjo antrąją nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro kaip iš kibiro pliaupė lietus. Tačiau net ir tokią darganotą dieną Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškių kaime vyravo gera nuotaika, šilta atmosfera, į muziejų atvykę žmonės negailėjo šypsenų.
Tą popietę sodžiaus muziejuje buvo daug kalbama apie iš Svėdasų krašto kilusį rašytoją, vertėją ir knygų leidėją Stepą Zobarską. Ir neatsitiktinai. Apie šį žymų kraštietį muziejuje skambėjo prisiminimai iš pirmų lūpų. Juk tą lietingą rugsėjo dieną muziejuje apsilankė iš JAV Konektikuto (Connecticut) valstijos Waterbury miesto Aldona Raugalienė, gerai pažinojusi rašytoją Stepą Zobarską. Ponios Aldonos vyras Jonas Raugalė (miręs 2008 metų gruodžio mėnesį) buvo kilęs iš to paties Svėdasų valsčiaus Pamalaišio kaimo, kaip ir Stepas Zobarskas. Abu jie buvo vaikystės draugai. Ta draugystė, užsimezgusi vaikystėje Pamalaišyje, Joną Raugalę ir Stepą Zobarską lydėjo visą gyvenimą. Jau spėjęs išgarsėti savo novelėmis, romanais, redagavęs žurnalus S.Zobarskas kartu su žmona Matilda Zobarskiene (Malinauskaite) ir dukra Nijole į Vakarus iš Lietuvos pasitraukė pokario metais. Kai atsidūrė 1947- aisiais metais JAV, pirmiausia čia susitiko su artimu savo draugu Jonu Raugale, kuris čia jau buvo atvykęs gerokai anksčiau ir jau tvirtai įsikūręs. Todėl kraštietis iš karto Stepui ir jo šeimai suteikė įvairiapusišką paramą. Pasak Aldonos Raugalienės, Stepui su žmona nebuvo sunku įsitvirtinti, nes jie nebijojo jokio darbo. Watebury mieste jie įsidarbino fabrike, kur gamindavo metalinius segtukus. Fabriko savininkai buvo labai patenkinti jų darbu, ypač džiaugdavosi Matildos Zobarskienės vikrumu, kruopštumu… Kai Zobarskai persikėlė į Niujorką, tas šimtas kilometrų buvo ne kliūtis draugams susitikti- Stepas traukiniu dažnai atvažiuodavo į Waterbury miestą pas Joną Raugalę…
„ Stepas pranašiškai įspėjo, kad aš tapsiu Jono žmona”,-muziejuje apžiūrinėdama ekspoziciją, skirtą rašytojui S.Zobarskui, nusijuokė Aldona Raugalienė. „O buvo taip. Kartą, tai buvo apie 1948 -uosius metus, Stepas vaikštinėjo kartu su Jonu ir pamatė beeinančią mane. Rašytojas ir prasitarė tuomet Jonui, kad ta mergina taps jo žmona. Po kurio laiko taip ir atsitiko- Jonas Raugalė man pasipiršo…”
Kaip prisiminė garbaus amžiaus sulaukusi Aldona Raugalienė, jų šeimą su Zobarskais visą laiką palaikė draugiškus ryšius, bendravo ir džiaugsmo akimirkomis, ir liūdesio valandėlėmis. Jonas Raugalė savo žmonai Aldonai, kilusiai iš Suvalkijos ir emigravusiai į JAV 1946-aisiais metais, vis pasakodavo ir pasakodavo apie Stepo vaikystę, Pamalaišiuose prabėgusius metus. Ir Jonas, ir Stepas patarnaudavo šv.Mišioms Svėdasų bažnyčioje. Kartą po vienų atlaidų klebonas vaikams atsidėkodamas padovanojo knygų. Stepui buvo įteikta įdomi, „ rimta” knyga, tuo tarpu Jonas gavo vaikišką knygelę. Tai jį labai užgavo, visą laiką tokią nuoskaudą prisimindavo… Kai Jono tėvelis grįžo į Pamalaišius iš Amerikos, parsivežė cilindrą. Tai Stepukas, užsidėjęs ant galvos tą cilindrą, išdidžiai po kaimą vaikštinėdavo. Stepas Zobarskas labai mėgo skaityti, niekur nesiskirdavo su knyga. Jo motina su pasididžiavimu vis sakydavo, kad josios Stepukas gyvenime vaikščios skrybėlę užsidėjęs, kitaip tariant, taps mokytu žmogumi. Taip ir buvo…
Stepas Zobarskas visas savo išleistas knygas visuomet dovanodavo bičiuliui Jonui Raugalei. Rašytojas, išbandęs išeivijoje įvairius darbus, įgyvendino savo svajonę: įsteigė „Manyland Books” leidyklą, kurioje buvo leidžiamos lietuvių ir kitų tautų autorių knygos anglų kalba. Kai kuriuos kūrinius vertė pats Stepas Zobarskas, daug jų išvertė ir dukra Nijolė Zobarskaitė. Ji, gimusi 1937 metais, kartu su tėvais atvyko į JAV. Čia studijavo anglų kalbą Kolumbijos universitete. Kurį laiką dėstė anglų ir amerikiečių literatūrą universitetuose, dirbo vertėja. Po sunkios ligos mirė Nijolė Zaborskaitė 1990 metų sausio 19 d. Jos tėvas Stepas Zobarskas Anapilin iškeliavo 1984 metų birželio 19-ąją. Pirmoji iš Zobarskų „trijulės” paliko gyvųjų pasaulį Matilda Zobarskienė, mirusi 1973 metų kovo 22-ąją. Raugalės visą Zobarskų šeimą palydėjo į paskutiniąją kelionę…
Aldona Raugalienė, apsilankiusi muziejuje kartu su savo sūnumi, taipogi Jonu- reklamos specialistu ir anūke Ana, kurią vadina tiesiog „Onute”, padovanojo keletą relikvijų. Tai Stepo Zobarsko knygos „Mėnesienos sėja”, „Ganyklų vaikai” ir „ Savame krašte”, kurių dvi yra su autoriaus ranka rašyta dedikacija savo geriausiam draugui Jonui Raugalei. Tarp muziejui dovanotų eksponatų yra ir 1965 metais JAV išleistas žurnalas „Lietuvių dienos”, kuris pasakoja apie Stepo Zobarsko įsteigtą „Manyland Books” leidyklą, o viršelyje spausdina didelio formato rašytojo fotografiją, taip pat muziejų papildys laikraštyje „Darbininkas” išspausdintas nekrologas apie Nijolės Zobarskaitės mirtį, Stepo Zobarsko jaunystės metų nuotrauka ir kiti iš tolimos šalies atvežti eksponatai.
Svečiai iš JAV susidomėję apžiūrėjo Kunigiškių muziejuje esančią Stepui Zobarskui skirtą ekspoziciją. Tarp eksponatų yra ir nemažai relikvijų, kurias padovanojo anykštėnas Mykolas Tunkevičius. Taip jau likimas lėmė, kad Mykolo sesuo Danutė Tytmonienė kurį laiką gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, rūpinosi sunegalavusio Kazimiero Kulikausko, pasivadinusio Kulu, sveikata. Šis tautietis irgi artimai bendravo ir su Stepu Zobarsku, ir su Jonu Raugale. Kai seserį Danutę aplankė Mykolas Tunkevičius, jam teko puiki proga susipažinti ir su svetinga, nuoširdžia Raugalių šeima. Po kurio laiko anykštėnas vėl keliavo į Ameriką, tuomet jau ne tiktai svečiavosi, bet ir turėjo progos padirbėti. Na, o kai dabar jau šviesios atminties Jonas Raugalė Mykolui Tunkevičiui įdavė keletą Stepo Zobarsko laiškų, nuotraukų ir kitų relikvijų, anykštėnas nusprendė tas unikalias vertybes dovanoti Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui ir Svėdasų bibliotekai.
Kai Danutė Tytmonienė, Mykolas Tunkevičius ir kiti jų giminaičiai atlydėjo Aldoną Raugalienę su sūnumi ir anūke į muziejų, tas dovanas irgi galėjo pamatyti Stepui Zobarskui skirtoje ekspozicijoje.
Nors tądien smarkiai lijo lietus, bet svečiai iš tolimosios Amerikos, dar aplankė ir dviejų ištikimų draugų Stepo Zobarsko bei Jono Raugalės gimtąjį Pamalaišio kaimą.
