Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus iki šiolei neturėjo pašto ženklo su žymaus savo kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto atvaizdu. Kad toks ženklas prieškario metais buvo išleistas, muziejaus darbuotojai žinojo. Mat, prieš keliolika metų kraštietės žinomos fotomenininkės Onos Pajėdaitės padovanotame fotografijų apie Vaižgantą albume buvo ir tokio pašto ženklo nuotrauka.
Tačiau fotografija ir lieka fotografija. O muziejus labai norėjo turėti pašto ženklo su Vaižganto atvaizdu originalą. Tokiomis svajonėmis prieš keletą metų netgi buvo pasidalinta JAV leidžiamame lietuvių kalba filatelistams skirtame žurnale, kuris platinamas ir Lietuvoje. Tikėtasi, kad atsiras koks nors geradarys pašto ženklų kolekcionierius ir muziejui padovanos tokį ženklą. Ir iš tikrųjų- pasirodžius straipsniui, keletas piliečių skambino telefonu ir žadėjo mums dominantį pašto ženklą surasti, padovanoti. Deja, tie pažadai taip ir liko pažadais…
Šiemet, pasitinkant Vaižganto 145-ąsias gimimo metines ir ruošiantis muziejinių ekspozicijų atnaujinimui, papildymui, vėl prisimintas tasai pašto ženklas.
Šį kartą Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus ir asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ prašymą padovanoti pašto ženklą su Vaižganto atvaizdu elektroniniu paštu sausio 23-iąją pasiuntė Lietuvos filatelistų sąjungai. Ir tuoj pat atskriejo Filatelistų sąjungos valdybos pirmininko Eugenijaus Ušpuro atsakymas su pažadu pageidaujamą pašto ženklą surasti ir padovanoti muziejui. O vasario 5-ąją į Kunigiškių kaime veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų iš Kauno atvyko Lietuvos filatelistų sąjungos pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, šalies Energetikos instituto direktorius, habilituotas daktaras profesorius Eugenijus Ušpuras ir Filatelistų sąjungos valdybos narys Edmundas Liesis. Svečiai atvežė dovanų visą pašto ženklų seriją, kurioje pašto ženklai su lietuvių literatūros klasikų Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932), Juozo Tumo-Vaižganto (1869-1933), Vinco Kudirkos (1858-1899), Julijos Žymantienės- Žemaitės (1845-1921) atvaizdais. Filatelistų sąjungos vadovai parengė ir dovanojamos pašto ženklų serijos aprašymą. Pasirodo, ši oro pašto ženklų laida buvo išleista 1933 metų rugsėjo 16 dieną. Tai buvo ketvirtoji „Lietuvos vaiko“ oro pašto ženklų laida, kuri, kaip ir kitos šios serijos pašto ženklų laidos, buvo skirta našlaičiams ir pamestinukams paremti. Visus aštuonis skirtingų nominacijų pašto ženklus su keturių kūrėjų portretais piešė garsus dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius ( 1876- 1966), kartais pasirašinėdavęs dar ir Antano Žemaičio slapyvardžiu. Pašto ženklus spausdino Kaune veikusi Vyriausybinė spaustuvė litografiniu būdu. Kiekviename išspausdintame lape buvo po 100 ženklų. 60 proc. šios serijos ženklų buvo perforuoti, tai yra, su dantytais krašteliais, o 40 proc.-neperforuoti, su lygiais krašteliais. Visi keturiems literatūros klasikams skirti pašto ženklai yra trikampio formos, skirtingų spalvų ir skirtingų nominalų. Žalios spalvos pašto ženklas su Vaižganto atvaizdu buvo įvertintas 15 centų, o rudos spalvos ženklas- 20 centų. Raudonas ženklas su Maironiu kainavo 5 centus, o tamsiai mėlynas– 10 centų. V. Kudirkai skirti vyšninės ir šviesiai mėlynos spalvos ženklai įvertinti atitinkamai 40 ir 60 centų. Brangiausiai kainavo ženklai su Žemaitės atvaizdu- žalsvas- 1 litą, o ryškiai žalias- net 2 litus.
Įdomu tai, kad tuo metu, kai pasirodė ši serija, visi pavaizduoti ant pašto ženklų rašytojai jau buvo iškeliavę Amžinybėn. Nematė jam skirtų dviejų ženklų ir Vaižgantas. Pašto ženklai buvo išleisti 1933-iųjų metų rugsėjį, o jis mirė tų pačių metų balandį…
Lietuvos filatelistų sąjungos valdybos narys Edmundas Liesis pažadėjo paieškoti ir muziejui padovanoti ir kitokių Vaižgantui skirtų ženklų, kadangi jų buvo išleista ir daugiau.
Muziejaus lankytojai šią dovanotų pašto ženklų kolekciją galės pamatyti jau pavasarį, kai bus atidarytas naujas sezonas.