Muziejus saugo Napoleono plaukų sruogą

Naujasis arsenalas Vilniuje yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame pagrindinė ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus bei lietuvių etninei kultūrai. Apie Lietuvos istorijos raidą, muziejaus istoriją ir lietuvybę ,,Anykšta“ kalbėjosi su muziejaus gide Nemira Gutautiene.

Iš pilių komplekso statinio – į muziejų

Naujasis arsenalas – vienas seniausių Vilniaus pilių komplekso statinių. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad XIV a. šioje vietoje stovėjo gotikinis mūrinis pastatas, kurio išorinė siena buvo ir pilies gynybinė siena. 1545 m. Franco Hogenbergo Vilniaus plane dabartinio pastato vietoje matome ilgą vieno aukšto mūrinį pastatą, rytiniame gale užbaigtą aukštu bokštu – „švyturiu“, turėjusiu šviesti Nerimi plaukiančioms baržoms. Paties pastato paskirtis nenurodyta. Vėlyvesniame, 1737 m. Fiurstenhofo plane šioje vietoje vaizduojamas pastatas, sujungtas skersiniu pastatu su kitais dviem lygiagrečiai stovinčiais pastatais. Visas šis sudėtingas ansamblis sudarė didžiojo kunigaikščio dvaro tarnautojų namus ir ūkinius pastatus. Spėjama, jog šiame pastate 1648–1794 m. buvo įsikūręs Pilies jurisdikcijos teismas ir administracija. XVIII a. antroje pusėje LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Oginskio potvarkiu šis pastatas buvo rekonstruotas į kareivines ir pavadintas Naujuoju arsenalu. Po rekonstrukcijos pasikeitusi išorinė pastato išvaizda išliko iki mūsų dienų. XIX a. pradžioje fasado centre pristatytas masyvių kolonų portikas. 1960–1965 m. pastatas iš esmės suremontuotas, 1968 m. pritaikytas Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijoms.

Muziejų įkūrė grafas Tiškevičius

Pirmoje muziejaus salėje kaba grafo Eustachijaus Tiškevičiaus portretas: grafas Eustachijus Tiškevičius 1855m. Vilniuje įkūrė Senienų muziejų tuo metu uždaryto Vilniaus universiteto patalpose. „Ekspozicijos pradžioje pristatoma Lietuvos nacionalinio muziejaus proistorė, nes daug eksponatų yra paveldėti iš Vilniaus senienų muziejaus. Muziejaus gidė N. Gutautienė sakė, jog Naujojo arsenalo ekspozicijoje rodomi grafo surinkti eksponatai datuojami akmens, geležies amžiumi. Grafas savo muziejuje laikė ir eksponatų sąrašus, Paryžiuje buvo išleistas Senienų muziejaus katalogas – dėl to dabar galima nustatyti, kas buvo pirmajame Lietuvoje muziejuje, nes po besikartojančių valstybės okupacijų daug eksponatų buvo prarasti ir išvežti svetur, ne visus juos pavyko susigrąžinti. „Galime kalbėti apie tai, kokią prasmę, reikšmę muziejus turėjo to meto kultūriniame gyvenime – tai buvo laikas, kai Lietuva įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Muziejaus įkūrimas ir veikla turėjo įtaką ne tik Lietuvai, bet ir Rusijai – ten taip pat kūrėsi panašaus tipo muziejai, nes visuomenė domėjosi istorija, archeologija, etnografija“, – pasakojo gidė.

Nuo budelio kardo iki milžiniško Vytauto Didžiojo

Muziejuje eksponuojamas Vilniaus miesto budelio kalavijas – tuo metu kiekvienas miestas turėjo savo budelį, kuris vykdė teisingumą. Šalia – sarkofagas su mumija. Jis į muziejų pakliuvo XIX a. pabaigoje: „Šis sarkofagas – iš Verkių dvaro, buvo privati nuosavybė. Pagal paveldėjimo teisę, mirus ankstesniems savininkams jis atiteko Vokietijos kancleriui Chlodvigui fon Hohenhoje. 1899 m. sarkofagą su mumija jis padovanojo Vilniaus Senienų muziejui. Muziejuje yra daugiau eksponatų iš Egipto, tačiau ne visi tikri, nes falsifikatai gaminti ir seniau – naudotasi didžiuliu susidomėjimu egiptologija“, apie – tikrą egiptietišką Amono Ra šventyklos žynio mumiją pasakojo N. Gutautienė. Gretimoje salėje, skirtoje LDK, prie Žalgirio mūšio maketo lankytojai gali pamatyti ir didžiulę Vytauto Didžiojo skulptūrą – mums kalbantis pora lankytojų pritūpę šalia fotografavosi prie garsiojo kunigaikščio monumento: „Šią skulptūrą skulptorius V. Kašuba sukūrė 1939 metų pasaulinei parodai Niujorke, kurioje Lietuva primą kartą prieš Antrąjį pasaulinį karą prisistatė kaip savarankiška valstybė. Skulptūra 2014 metais grįžo į Lietuvą – po karo, po okupacijos, ji laukė Amerikoje.“

LDK salėje įamžintas valstybės klestėjimas

„Varpas yra vienas iš seniausių eksponatų – čia kirilica užrašyta, jog 1420 metais jį pagamino meistras Ustiak. Varpas primena apie krikščionybės įsitvirtinimą, jog LDK kultūra buvo bizantinė, nes į valstybės teritoriją įėjo daug slavų, stačiatikių žemių. Iki XVIII amžiaus, nors įsitvirtino katalikų tikėjimas, bizantinė kultūra vis tiek turėjo didžiulę įtaką“ – pasakojo gidė. – Salėje eksponuojami ginklai liudija LDK karinę kultūrą – ne veltui teko beveik 200 metų kovoti su priešais – kryžiuočiais, įsitvirtinusiais Pabaltijyje, ir totoriais – mongolais.“ – N. Gutautienė rodė išskirtiniausius eksponatus. LDK istorijai skirtoje salėje gausu žemėlapių – juose vaizduojamas kunigaikštystės plėtimasis ir ribos bei tai, kaip tuomet, XVI amžiuje, buvo suvokiama Europa – daugiau kaip kultūrinė, o ne geografinė erdvė, kurios pagrindas – Antikinė kultūra. „Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žemėlapiai nebuvo tikslūs“, – priminė N. Gutautienė.

Muziejuje saugoma Napoleono plaukų sruoga

Antrajame Naujojo arsenalo aukšte lankytojai gali pamatyti eksponatus, susijusius su Lietuvos istorija nuo XIX amžiaus. Čia, stende, skirtame Napoleono žygiui į Rusiją, galima pamatyti Prancūzijos kariuomenės uniformos fragmentus, kuriuos archeologai rado Vilniuje, vykdant Verkių gatvės platinimo darbus. „Vilnius buvo svarbus centras Napoleono žygio į Rusiją metu – mieste kauptas maisto rezervas, ginklų ir vaistų atsargos. Tačiau, kai prancūzų kareiviai pasiekė Vilnių, jie buvo visiškai išsekę, sergantys, mirė tiesiog gatvėse. Juos vėliau masinėje kapavietėje palaidojo rusų kareiviai. Ši kapavietė buvo atkasta visai netikėtai“, – pasakojo gidė. Prie uniformų padėti ir asmeniniai Napoleono karių daiktai – žiedai, ikonos. Šalia – nedidelė rausva dėžutė: „Viso XIX a. metu buvo stengiamasi atkurti Lietuvos valstybę. Daug vilčių dėta į Napoleoną, jis buvo reformatorius, jis griovė senąją Europos santvarką. Tačiau jo žygis į Rusiją per Lietuvą patyrė nesėkmę. Tas trumpas laikotarpis, maždaug pusė metų, Lietuvos istorijoje turėjo didelę įtaką. Napoleoną lietuviai sutiko kaip išvaduotoją. Napoleono kultą puikiai iliustruoja ši dėžutė, kurioje saugoma karvedžio plaukų sruoga. Dabar ji uždaryta, nes šviesa ir aplinka veikia eksponatus“, – apie prancūzmetį pasakojo gidė.

Plaukų šalinimas lazeriu https://oblakasalon.lt/lazerine-epiliacija/