Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, veikiantis daugiau kaip trisdešimį metų restauruotame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, laikas nuo laiko virsta…filmavimo aikštele.
Šią vasarą Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai ir mokytojai, kartu su Kupiškio rajono savivaldybės viešąja biblioteka vykdę projektą, skirtą pasaulinio garso mokslininko profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo atminimui, filmavimui pasirinko būtent Kunigiškiuose veikiantį muziejų. Mat, čia veikusioje mokykloje kurį laiką mokytojavo būsimojo mokslininko tėvas Julius Greimas, mokyklos patalpose buvusiame mokytojo bute vaikystėje teko gyventi mažajam Algirdukui Juliukui. Kupiškėnai ne tiktai videofilme užfiksavo muziejuje atkurtą senovinę klasę, įrengtą profesoriui Algirdui Juliui Greimui skirtą memorialinį kambarį, bet ir suvaidino kai kuriuos epizodus iš to laikmečio, kai po Pirmojo pasaulinio karo mokytojas Julius Greimas praveria Kunigiškių mokyklos duris…
O vieną birželio dieną muziejinės klasės vaizdas padvelkė …niūriu pokariu. Ant sienos atsirado Stalino ir Lenino portretai, kompartiją šlovinantys raudoni transparantai, mokykliniuose suoluose susėdę mokiniai uoliai klausėsi mokytojo skaitomų liaudies poetu vadinto Juliaus Janonio eilių, tai šen, tai ten šmirinėjo saugumiečių ir sovietinės armijos uniformomis dėvintys vyrai. Čia buvo kuriamas dokumentinis filmas apie pokario laikus „Prieš aušrą“. Andrioniškio apylinkėse kūrybinėje režisieriaus, rašytojo, dainų kūrėjo ir atlikėjo Vytauto V.Landsbergio iniciatyva organizuotoje stovykloje susibūrę moksleiviai iš įvairių šalies vietovių kasmet jėgas išbando ir filmų kūrime. Praeitais metais buvo kuriami filmai tremties tematika, o štai šią vasarą teko atkurti pokario metų epizodus. Patys moksleiviai, padedant profesionalams, rašo scenarijus, patys filmuoja ir vaidina. Viena iš jaunųjų kūrėjų grupių pasirinko Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, nes būsimojo filmo siužetui reikėjo senos mokyklos. Šios kūrybinės stovyklos narė Debeikių seniūnijos Čekonių kaime gyvenanti Aurelija prisiminė kaip ji kartu su Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro auklėtiniais ir vadovėmis lankėsi Kunigiškių muziejuje ir matė čia įrengtą senąją klasę. Apie tai mergaitė papasakojo savo bendraamžiams kūrybinėje stovykloje. Ir štai, stovyklautojams buvo suteikta galimybė filmuoti. Jonui, Jokūbui, Povilui, Aurelijai, Urtei, Aistei, Kiprui, Jorei, Justei, Simonui ir kitiems teko gerokai paplušėti vaidinant, šlifiuojant, daugybę kartų fiksuojant, atkartojant judesius, sakinius, atskirus filmo epizodus. Su vaikais kantriai bendravo, viską nuoširdžiai aiškino, mokė, pasakojo jiems vadovavęs vilnietis profesionalus kino režisierius Giedrius Tamoševičius. O kai buvo filmuojama scena, kai į klasę su siekiu areštuoti kelis moksleivius, Vasario 16-ąją
platinusius trispalves vėliavėles, įsiveržia enkavedistai ir raudonarmiečiai, režisierius G. Tamoševičius „įsikūnijo“ į vieną iš okupantų veikėją. Čia jiems talkino ir profesionalus aktorius iš sostinės Šarūnas Gedvilas, šiaip irgi dirbęs kūrybinėje stovykloje.
Kaip šių eilučių autoriui pasakojo režisierius G. Tamoševičius, šiam filmui siužetą sukurti pasitarnavo vienos gerai žinomos anykštėnės moters Primos Petrylienės-Bučytės likimas. Tai ji dar tebesimokydama gimnazijoje įsijungė į kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, siuvo ir iškabinėdavo Trispalves, o už šią veiklą pačiais griažiausiais jaunystės metais buvo įkalinta, patyrė tremties baisumus. Toks pasiaukojamas pavyzdys paskatino kūrybinės stovyklos narius sukurti videofilmą.
Šis, o taip pat kitų stovyklautojų sukuti filmai pokario metų tematika buvo pristatyti kūrybinėje stovykloje, o dabar visi norintys gali juos pasižiūrėti internete „Yotube“ programoje.
