Festivalis „Velnio akmuo“, šiais metais liepos 11-14 įvyksiantis penktąjį kartą, skelbia pagrindinės festivalio grupės (headliner‘io) pozicijas užimsiantį kolektyvą – tai norvegai „Enslaved“. Daugiau nei dvidešimtmetį gyvuojanti progresyvaus metalo legenda „Velnio akmens“ veidu tapo neatsitiktinai. „Enslaved“ – gilias šaknis ir ilgą istoriją turintis kolektyvas, prisidėjęs prie alternatyviosios muzikos raidos kaip viena progresyviausių ir kokybiškiausių ekstremalaus metalo grupių.
Festivalis „Velnio akmuo“, šiais metais liepos 11-14 įvyksiantis penktąjį kartą, skelbia pagrindinės festivalio grupės (headliner‘io) pozicijas užimsiantį kolektyvą – tai norvegai „Enslaved“. Daugiau nei dvidešimtmetį gyvuojanti progresyvaus metalo legenda „Velnio akmens“ veidu tapo neatsitiktinai. „Enslaved“ – gilias šaknis ir ilgą istoriją turintis kolektyvas, prisidėjęs prie alternatyviosios muzikos raidos kaip viena progresyviausių ir kokybiškiausių ekstremalaus metalo grupių.
„Enslaved“ susikūrė 1991-aisiais, kai grupės vokalistas ir bosistas Grutle Kjellson buvo septyniolikos, o kompozitorius ir gitaristas Ivar Bjørnson – vos trylikos metų. Dvyliktąjį albumą neseniai išleidęs kolektyvas yra perėjęs daugybę kūrybos stadijų. Tradicinis „black/viking” metalas, pasižymintis atmosferiškumu, grupei buvo geras atspirties taškas, nuo kurio sulig kiekvienu įrašu jie vis labiau tolo.
Jau po „Frost“, antrojo grupės albumo, pasirodymo buvo galima nujausti, jog „Enslaved“ anksčiau ar vėliau pasuks modernėjimo keliu. Ilgai laukti nereikėjo: po trejų metų išleistame „Eld“ gana melodingas, sudėtingas ir dinamiškas kompozicijas papildo dainuojantis vokalas, o kūrinių struktūroje atsiranda netikėtų vingių. Kaip dar vieną posūkį link dabartinio „Enslaved“ skambesio būtų galima paminėti 2000-aisiais išleistąjį „Mardraum: Beyond the Within“. Šiame albume dar labiau atsiplėšiama nuo folkloro atspalvių ir visiškai pereinama į progresyvaus roko stilistinį lauką. Užnugaryje palikus romantiškai pakilią pagonišką atmosferą grupės tematika pakrypsta į paslaptingumą ir okultizmą.
Pernai išleistas „RIITIIR“ – ne tik bene progresyviausias „Enslaved“ albumas apskritai. Tai savotiškas įrašas, kuriame galima išgirsti net aštuoniasdešimtųjų „dream pop“ primenančių klavišų partijų. Dabartinis grupės devizas yra „more is more“ („daugiau reiškia daugiau“). Kitaip tariant, „Enslaved“ kaip niekad daug eksperimentuoja su įvairiausiais stiliais, pradedant septyniasdešimtųjų roku, baigiant „doom“ ar VOIVOD stiliaus „thrash“ metalu, o kaip įkvėpėjus įvardija senuosius „Kiss“ ir „Genesis“ įrašus, „Pink Floyd“ ar netgi „Beach Boys“ harmonijas.
„Mes esame viduje ir žiūrime į išorę užuot iš šalies stebėję tai, kas vyksta viduje“ – šį grupės narių itin mėgstamą posakį būtų galima suprasti taip, kad penkeriukė pasaulį stebi per savitą prizmę, suvokdami save kaip norvegiškojo paveldo dalį. Kalbant apie „Enslaved“ filosofiją, įdomu dar ir tai, kad grupės nariai nesureikšmina visuomenės pripažinimo. Tai puikiai demonstruoja faktas, jog už pastaruosius keturis albumus gautus norvegiškuosius „Grammy“ apdovanojimus muzikantai atidavė vietiniam barui…
Daugiau informacijos: www.devilstone.net
Video:
