Narkotikų vartojimo kambariai: prevencija ar legalizavimas? (Nr. 12, 2022-02-12)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius.
Tokiame kambaryje narkotikus vartojantieji galėtų legaliai ir saugiai jais mėgautis medikų prižiūrimi.
Toks siūlymas visuomenėje įžiebė aršias diskusijas: vieni piktinasi, kad tai – legalus narkotinių medžiagų vartojimas, prasilenkiantis su įstatymais ir logika, o kiti teigia, jog tokie kambariai išgelbėtų priklausomybės liūne įklimpusių gyvybes ar bent padėtų neužsikrėsti įvairiomis ligomis.

Padės išvengti ligų

Laisvės frakcijos Seime narė, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė dėl to apsidžiaugė ir savo „Facebook“ paskyroje:
„Perdozavimo prevencijos kambariai atidaryti Šveicarijoje 1986 m. Na o Lietuvoje jie yra sensacija 2022 m.! Praėjo 35 metai, kol Lietuvoje pagaliau prakalbome apie narkotikų problemai spręsti reikalingus sprendimus ir priemones. Aleliuja“, – rašė M.Danielė.

Toliau politikė teigia, kad tokie kambariai „padeda mažinti apsvaigusių žmonių gatvėse, veikia kaip ŽIV ir hepatito C prevencija, mirčių nuo perdozavimo prevencija, viešosios tvarkos pažeidimų (injekcijų darymosi „ne vietoje“, palikti švirkštai ir kt. įrankiai ir pan.) prevencija, komplikacijų ir brangių operacijų prevencija. Padeda palaikyti viešąją tvarką ir svarbiausia – užmegzti kontaktą su vartojančiais žmonėmis, pelnyti pasitikėjimą ir nuosekliai kalbinti juos gydytis. Ar reikalinga visa tai Lietuvoje? Injekcinis vartojimas Rytų Europos šalyse yra labiau paplitęs nei kur kitur Europoje, esame tarp daugiausia mirčių nuo perdozavimo ir naujų ŽIV atvejų fiksuojančių šalių, hepatitu C užsikrečia beveik visi injekcinius narkotikus vartojantys žmonės, todėl turėjome būti TARP PIRMŲJŲ, o ne vėluoti ištisus 35 metus! Na bet, geriau vėliau nei niekada, kaip sakoma“.
Reikia paminėti, kad Lietuvoje, BNS tarnybos duomenimis, daugiau kaip dešimtyje miestų ir taip veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.

Tai nėra narkotikų legalizavimas

Kita vertus, portale lrt.lt Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė situaciją bandė kiek pateisinti bei nuraminti visuomenėje kilusį nepasitenkinimą.
„Man atrodo, kad šiuo metu yra daugiau politikavimas ir žmonių klaidinimas, nes kol kas nei tokio kambario koncepto, nei detalių, nei komandos, kuri turėtų dirbti, dar nėra aprašyta“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Bieliūnė.
„Tai nėra skirta visai populiacijai, mes nekalbame apie jokį legalizavimą, tai yra išimtinai probleminių vartotojų ir žemo slenksčio paslaugų kontekste“, – pridūrė ji“, rašoma lrt.lt.

Beviltiško narkomano neišgydysi

Anykščių rajono Psichikos sveikatos centro vadovas Sigutis Obelevičius , išgirdęs šią informaciją, buvo kategoriškas: „Aš, kaip senas gydytojas ir daug patirties turintis, galvoju kitaip negu valdžia. Nepritarčiau. Griežtai. Pagrindiniai narkotikai, kuriuos visuomenėje vartoja – marihuana. Tokius vartojantys į tuos kambarius neis, eis „rimtus“ vartojantys. Tai bus legalus narkotikų vartojimas, ne užkardymas“.
A. Gustas taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip tokie kambariai veiktų, kokia būtų prižiūrinčio gydytojo funkcija.
„Pavyzdys: ateina pas gydytoją žmogus, turintis problemų su narkotikų vartojimu, ir sako: „Daktare, nukreipk mane į kabinetą, kad aš galėčiau susileist“. O ką aš žinau, ką jis nori susileist? Jei jis tam kabinete numirs? Sako, kad ten juos kalbins mesti vartoti, bet čia beviltiška…, – savo nuomone dalijosi gydytojas, – to beviltiško narkomano nebeišgydysi. Čia kaip ir su alkoholizmu – kur jiems jau jokie vaistai, jokios psichologinės pagalbos nebepadeda. Jiems ta medžiaga yra reikalinga, nes organizmas pripratęs, ir, negavę tos medžiagos, vartojantys žmonės labai blogai jaučiasi“.

A. Gustas toliau dėstė, kad, atėjęs į narkotikų vartojimo kambarį, narkomanas gaus ne medicininę pagalbą, o pagalbą, kad toliau vartotų.
„Čia ne gydymas ir ne profilaktika. Įsivaizduokit vakarėlius – daug kas parūko tos marihuanos. Ir nieko. Bet čia eina kalba apie tuos rimtus ligonius. Reikia suprasti, kad tai ligoniai, jiems reikia pagalbos, kad jie išgytų, kad gydytojas juos nukreiptų gydymui. O ne ateiti į kabinetą ir susileisti dozę, – piktinosi psichiatras, – aš daug metų dirbu ir galiu pasakyti, kad ta kova yra beviltiška. Čia, Anykščiuose, turėjau kelis pacientus. Pensijos nė vienas nesulaukė. Manau, kad kol kas Lietuvoj tik draudimais ir baudom galima kažką pasiekti. Esu ir prieš tą įstatymą, kad legalizuotų mažą „žolės“ kiekį. Tai – nesąmonė“.
A. Gusto nuomone, narkotikų vartojimo kambariai yra nereikalingi ne vien dėl to, kad narkomanai ten galėtų legaliai leistis psichotropines medžiagas, bet ir dėl to, kad jie paprasčiausiai nebūtų populiarūs.
„Kurs tarnybas, samdys žmones, o jei ten ateis, tai vienas kitas. Ir tai – dideliuose miestuose. Anykščiuose tikrai nė vienas neateitų. Kiek aš dirbu, jau kokie penkeri metai, nė vienas ir į mane nesikreipė. Narkomanų pas mus yra, bet dėl to tikrai neverta steigti kažkokius kabinetus. Pagalbą, kas nori, tikrai susiras. Dabar tam yra puikios sąlygos. Pagalba išeina iš to paties žmogaus. Jei jis nori, pagalba yra visada. Visada“, – tikino gydytojas psichiatras.

Liberalumas – tai ne narkotikų vartojimas

A. Gustas stebėjosi, kad šiuo metu apskritai visas pasaulis tarsi išprotėjęs: „Liberalumas pasireiškia ne taip. Jei liberalu, tai reikia gerti nuo aštuoniolikos? Jaunimas geria ir penkiolikos, ir šešiolikos. Tai legalizuokime jiems svaigalus? Kažkokie draudimai turi būti“.
Gydytojas taip pat teigė aplankęs ne vieną šalį, kurioje narkotikai yra legalizuoti. Ir tai A. Gustui anaiptol neatrodė patrauklu. „Kai buvau Olandijoj, mačiau kavinėse stiklinėm akim sėdinčių. Tai yra baisu. Ten net yra saugūs autobusai, kuriuose jie keičiasi švirkštus… Teko būti ir Pietų Amerikoje, ten narkotikai legalizuoti, gali kramtyt, vartoti, ką nori. Bet pabandyk prasivežti kažkur kitur. Tai tie patys, pas kuriuos legalizuota, „supakuos“ tave ir iš karto – į kalėjimą. Kas tinka vienoms valstybėms, nebūtinai tinka kitoms. Manau, daug ką mūsiškiai ima iš olandų. Bet tie dalykai – ne Lietuvai“, – dėstė A. Gustas.
Paklaustas, ką mano apie žemo slenksčio paslaugų kabinetus, kuriuose narkomanai gali gauti sterilių švirkštų ir adatų, A. Gustas sakė: „Šiuos kabinetus šiek tiek pateisinu, bet irgi tai – ne Lietuvos sąlygoms. Narkomanas kokiam tabore pasiima narkotikų ir iš karto duriasi. Jis tikrai neieško kažkokių kambarių“.

Demokratijos iškrypimai

Rajono meras Sigutis Obelevičius, paklaustas, ar pritartų narkotikų vartojimo kambarių steigimui, nustebo: „Pirmą kartą apie tai girdžiu. Kažkaip man tai neaktualu – narkotikais nesidomiu, nesu bandęs ir nežadu pabandyti – esu jau per senas.
Tikrai nemanau, kad tokie projektai „praeis“, jie nesurinks reikiamo balsų kiekio, – kalbėjo rajono vadovas bei pridūrė: narkomanai numiršta ir be kambario. Sakyčiau, tai – demokratijos iškrypimai. Jei tai būtų iš tiesų prevencinis darbas, tuomet – gal. Bet jei tai tik tam, kad žmogus susileistų dozę… Tai tas pats, kas alkoholikui duoti butelį ir įkalbinėti, kad negertų. Jis paims ir sudaužys tą butelį? Nemanau“.

Nereikia bijoti

Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Pagalienė sakė, kad su šiuo projektu išsamiai nėra susipažinusi, todėl, komentuodama rengiamą projektą, buvo ne tokia kategoriška.
„Kiek žinau, tvarka dar nėra parengta. Tikslios, konkrečios informacijos nėra, todėl norisi ją išnagrinėti atsakingai. Faktas, kad tema yra jautri, bet reikia visų pusių poreikius išnagrinėti. Lyg ir kalbama apie tą žemo slenksčio paslaugą, bet kaip ji būtų realiai vykdoma, aš neįsivaizduoju. O toks spekuliavimas, kai girdžiu viešojoj erdvėj, kad kažkas tą narkomaną prižiūrės, kažkas prie jo stovės… Visada noriu matyti konkretų veiksmų planą ir aiškų matymą, strategiją: kam tai skirta, kokie veiksmai bus. Tuomet galima galvoti, ar ta paslauga yra reikalinga, ar ne. Kol kas informacijos mažai, ji dviprasmiška, sunku atsakyti tiesiai „taip“ ar „ne“, – kalbėjo L. Pagalienė.
Visuomenės sveikatos biuro direktorės nuomone, jei narkotikų vartojimo kambariai būtų išskirtinai tik probleminiams žmonėms, galbūt jų nereiktų bijoti: „Nereikia gąsdintis dėl tos pagalbos išskirtinai kažkokiai žmonių grupei. Ir dabar ta pagalba yra teikiama: pavyzdžiui, išduodami švirkštai pasikeisti. Nėra taip, kad pagalbos visai nebūtų, bet apie šią specifinę grupę žmonės nėra informuoti, dėl to ir baimės daug“.

Paklausta, ar pritartų ir kitam projektui, kuomet siūloma dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų laikymą, L. Pagalienė buvo griežta: „Kalbant apie narkotikų legalizavimą, tai tikrai esu prieš. Bet kokių, griežtai. Tokią politiką pas mus diegti nėra sėkmės variantas. Gyvename dabar pakankamai liberaliai, bet tam tikri dalykai negali būti toleruojami ir dėl šių dalykų negalim užsimerkti ir jiems uždegti žalią šviesą. Atsakingi specialistai tam ir yra atsakingi specialistai, kad matytų problemos esmę, jos dydį ir mokėtų laiku sustabdyti, uždegti tą raudoną šviesą tam tikriems dalykams. Dėl politinių ar kitų tam tikrų sumetimų negalim būti tolerantiški viskam. Kai kuriais atvejais, manau, ta tolerancija ir dabar yra per toli nuėjusi“, – kalbėjo visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Pagalienė.