NATO Parlamentinė Asamblėja pirmadienį paragino Vakarų karinio aljanso nares būti pasiruošusias atsakyti į Rusijos agresijos prieš jas „potencialią grėsmę“.
Asamblėjos delegatai vienbalsiai priėmė deklaraciją, kurioje yra išdėstyti pasiūlymai, po trijų dienų susitikimo Tiranoje, artėjant liepą vyksiančiame labai svarbiam NATO viršūnių susitikimui.
„Rusijos iššūkis yra tikras ir rimtas“, – sakė Asamblėjos pirmininkas, JAV Atstovų Rūmų narys Michaelas R.Turneris (Maiklas R.Terneris), kuris vadovavo apie 250 įstatymų leidėjų iš 28 Aljanso šalių susitikimui.
Deklaracijoje reiškiamas apgailestavimas dėl to, kaip „Rusija naudoja savo galią prieš kaimynės ir mėgina įbauginti (NATO) sąjungininkes“.
Dokumente pabrėžiama, kad dėl tokios padėties „NATO nepaliekama kitos išeities, tik laikyti agresyvių Rusijos veiksmų prieš kurią nors Aljanso narę perspektyvą potencialia grėsme ir imtis pasverto, proporcingi atsako“.
Asamblėjos deklaracijoje NATO sąjungininkės taip pat raginamos „suteikti padrąsinimą“ bloko narėms, kurios mano, kad jų saugumui yra iškilusi grėsmė – ypač Aljanso rytų ir pietų sparne.
Per viršūnių susitikimą Varšuvoje NATO lyderiai oficialiai pritars Aljanso pajėgų stiprinimui, apimančiam gausesnį pajėgų dislokavimą Rytų Europos šalyse pagal „atgrasymo ir dialogo“ strategiją.
Rusija įnirtingai prieštarauja prieš tokį žingsnį, turintį nuraminti Aljanso rytines sąjungininkes, sunerimusias dėl Maskvos 2014 metais įvykdyto Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir prorusiškų separatistų sukilimo tos šalies rytuose.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atkartojo Parlamentinės Asamblėjos poziciją, pirmadienį viešėdamas Lenkijoje.
Kalbėdamas Varšuvoje jis sakė, kad NATO siunčia „aiškų signalą bet kuriam potencialiam priešininkui, kad ataka prieš Lenkiją būtų laikoma ataka prieš visą aljansą“.
Rusija reiškė įtūžį dėl Rumunijoje ir Lenkijoje kuriamų JAV ir NATO priešraketinės gynybos sistemos bazių, kurias Maskva laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.
Tačiau NATO tvirtina, kad tas skydas nėra nukreiptas prieš Rusiją ir kad jis turi padėti apsisaugoti nuo grėsmių, kylančių iš vadinamųjų neprognozuojamų valstybių Artimuosiuose Rytuose.
„Jis nukreiptas prieš grėsmes, kylančias euroatlantinės erdvės išorėje“, – J.Stoltenbergas.
NATO nutraukė bet kokį praktinį bendradarbiavimą su Maskva po Rusijos intervencijos Ukrainoje, bet JAV vadovaujamas Aljansas nurodė surengsiantis oficialias derybas su Maskva prieš liepos 8–9 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.
Balandį NATO ir Rusijos taryba (NRT) surengė pirmąjį savo posėdį nuo 2014-ųjų birželio, bet tos derybos baigėsi „dideliais nesutarimais“ dėl Ukrainos ir kitų klausimų, nors J.Stoltenbergas tuo metu sakė, kad susitikimas buvo naudingas.
Parlamentinė Asamblėja pareiškė, kad NATO turėtų nagrinėti galimybes „mažinti įtampą“ su Maskva, tačiau taip pat „imtis priemonių prieš nepriimtinus Rusijos įvykdytus tarptautinių normų pažeidimus“.
Deklaracijoje Aljansas taip pat raginamas stiprinti savo konvencinių ir branduolinių pajėgų atgrasomąjį veiksnį bei didinti bendradarbiavimą su ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“ dėl migracijos krizės.