Šypsokitės, ryt bus blogiau… Globaliai nieko Anykščių rajone neįvyko. Iki 2015-ųjų pavasario pajėgėme išgyventi be Venetos Veršulytės, Sauliaus Rasalo, Kęstučio Indriūno ir Donaldo Vaičiūno išmintingo valdymo, tad, matyt, be jų išgyvenime ir likusius metus, mums skirtus šioje ašarų pakalnėje.
Pagal ankstesnę merų skyrimo tvarką, prieš partijos deleguotą rajono vadovą sukilus jo komandai mero dienos (poste) būtų jau suskaičiuotos. Kęstučiui Tubiui nederėtų būti naiviam – koks jis stiprus bebūtų, jei rajono Taryba turėtų teisę jam pareikšti interpeliaciją – jis iš posto dabar ristųsi kūlvirsčiais. Čia ne personalijos klausimas – tik sava partija yra rajono vadovo (nebūtinai Anykščių) užnugaris, o visi kiti yra arba opozicija, arba „okolo“. Šio žodžio į lietuvių kalbą išversti neįmanoma, reikėtų rasti tarpinį variantą tarp „artimųjų“ ir „prisiplakėlių“. Šitie „okolo“ visada išliks prie stipresniųjų. Tiesiogiai išrinktas meras yra praktiškai nenuverčiamas, todėl jis visada aplink save turės pakankama kiekį „okolo“. Na, tokį, kokio jam reikia…
K. Tubio ir liberalų konfliktas rajonui žiauriai nenaudingas. Kas dabar vykdys kokią nors programą?
Susiklosto keista situacija, jog nebelieka rajoną valdančios partijos. Formaliai ar neformaliai nepartinį, bet liberalų remtą merą palaikančioje rajono valdžios koalicijoje dabar liks konservatoriai, „darbiečiai“, „valstiečiai“, abu Arūno Liogės sąrašo nariai, pagal socdemų sąrašą išrinktas, bet šiaip jau A. Zuoko liberalas Alvydas Gervinskas ir dar nepartinis „tvarkiečių“ atstovas Raimundas Razmislavičius. Esant reikalui, merą per balsavimus Taryboje palaikys vienas kitas asmuo iš tų pačių protestantų liberalų, o kai prispirs rimtas reikalas, „vardan rajono“ ranką kilstels ir kuris nors iš socdemų. Taigi rajoną teoriškai dabar valdys visi, kas netingi, o praktiškai – vienas meras.
Nežinau, ar tai blogai. Gal gerai. Tik keista. Premjerą, ministrą, Seimo pirmininką galima nušalinti lengvai, be motyvų. Net nebūtina vargintis galvojant argumentus, jei jėgos Seime persiskirsto – gali šluoti, ką širdis geidžia. Išskyrus Prezidentą. Nors ir Prezidentą kartą nuvertė. Jau net nebepamenam, kuo jis buvo kaltintas… O štai merai šioje kadencijoje yra lyg šventos karvės.
Liberalai iš valdžios pasitraukė politiškai nebrandžiai kaip aštuntokių kompaniją. „Mamos ant mūsų rėkia, tai mes bėgam iš namų.“
Akivaizdu, kad valdžios komandos subyrėjimas nebuvo spontaniškas, liberalai apie pasitraukimą iš valdžios galvojo jau ne pirmas mėnuo. Nesuprantu, kodėl nebuvo sugalvota pasitraukimo motyvų. Pvz.: medinė pilis, atliekų kainos, mineralinio vandens pirkimas, automobilių padangos ir panašiai. Negi taip jau tas mūsų meras viską darė idealiai, tik labai rėkė? Net prie stulpo galima prisikabinti. K. Tubis – ne stulpas, prie jo prisikabinti turėtų būti lengviau.
Šis moralizavimas yra ne apie patį sprendimą ir sprendimo valdininkams išeiti iš darbo, o liberalams į opoziciją, motyvus, bet apie motyvų pateikimą. Liberalų sprendimas trauktis į opoziciją yra logiškas – kai įstatymiškai negalima nušalinti partijos remto, tačiau jai nepriimtinai ar nenaudingai dirbančio mero, reikia trauktis patiems. Kitaip tariant, jei priešo negali nušauti, nusišauni pats… Bet ir šiuo atveju – pirma ratai, paskui arklys. Partijos sprendimu pirma reikėjo atšaukti savo deleguotus valdininkus, šį sprendimą su motyvais paviešinti, o ne valdininkams įsivelti į asmeniškumus peraugusį karą. Dabar meras K. Tubis teigia, kad administracijos direktorė ir jos pavaduotojas į darbą eina, bet vengia mero, nedalyvauja jo rengiamuose rytiniuose pasitarimuose… Ne tik politiškai, bet ir žmogiškai neatrodo brandžiai.
K. Tubis ras naują direktorių, šio pavaduotoją, patarėjus ir dirbs toliau. Liberalų deleguota komanda bent jau moraliai buvo atskaitinga ir partijai. Naujas direktorius ir naujas pavaduotojas neabejotinai bus klusnesni vykdytojai, nei buvę… Pačios savivaldybės administracijos viduje merui nebus net opozicijos užuomazgų. Merui valdyti bus lengviau.
Deja, istorinė praktika rodo, jog vienose rankose koncentruota jėga retai nuveda į progresą…