Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis aiškino pagrindines NATO gynybos kryptis.
Balandžio 19-21 dienomis Užsienio reikalų ministerija organizavo Lietuvos žiniasklaidos atstovų vizitą į NATO būstinę Briuselyje.
Šiuo vizitu siekta didinti Lietuvos žiniasklaidos ir visuomenės informuotumą apie NATO ir jos vaidmenį Lietuvos saugumui, atgrasymo ir kolektyvinės gynybos dimensiją NATO darbotvarkėje, taip pat apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus.
Intensyvios darbotvarkės metu 31 žurnalisto delegacija susitiko su Lietuvos ambasadoriumi NATO Deividu Matulioniu ir Gynybos patarėjo pavaduotoja Asta Šidlauskiene. Susitikime kalbėta apie tai, kaip NATO padeda Lietuvai, kokios yra pagrindinės kryptys, kuriomis veikia NATO ir partnerių šalys. Taip pat buvo įvardyti įsipareigojimai bei trumpai pristatyti nauji gynybos planai, kuriuos sudaro daugiau nei 4000 puslapių. Šiuos planus ketinama patvirtinti per Vilniuje liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Kalbėta apie Suomijos bei Švedijos prisijungimą prie NATO narių, apie tai, kokių privalumų gauna NATO įstojus šioms valstybėms. Aptarta, kaip keičiasi Ukrainos politinis statusas NATO bei ko reikia, kad Ukraina galėtų prisijungti prie aljanso.
Žurnalistų delegacija susitiko su Žiniasklaidos operacijų vadove Irina Novakova. Ji trumpai pristatė NATO tikslus, kur krypsta didžiausias dėmesys: klimatos kaita, naujosios technologijos, atnaujintas požiūris į saugumą.
Delegaciją priėmė Generalinio sekretoriaus padėjėja viešajai diplomatijai Baiba Braže. Ji žurnalistams pristatė naują NATO strategiją, priimtą 2019 metais, kuria yra siekiama pereiti nuo bendro grėsmės vertinimo prie kolektyvinės gynybos. Taip pat B. Braže pasakojo apie vykdomas duomenų analizes, grėsmių vertinimą, kokias paslaugas perka iš privataus sektoriaus, akademikų.
Tanya Hartman, Rytų politikos skyriaus vadovė, kuri yra atsakinga už NATO santykius su Rusija ir Baltarusija, taip pat už bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova ir Centrinės Azijos šalimis, susitikimo metu paminėjo, kad NATO neteikia ginkluotės, bet narės šalys gali teikti. NATO rūpinasi maistu, kuru ar medicinine bei politine parama. NATO yra pasiryžusi teikti visokeriopą ne karinę pagalbą tiek kiek reikės, siekiant padėti Ukrainai išgyventi šį karą. T. Hartman taip pat kalbėjo apie ilgalaikius projektus Ukrainoje siekiant pakeisti sovietinę Ukrainos ginkluotę į NATO standartus atitinkančią.
Julien Kita Gynybos pajėgumų skyriaus vadovas kalbėjo apie karinį prisitaikymą ir gebėjimą mobilizuoti karines pajėgas kilus krizei ar konfliktui. Taip pat jis akcentavo šalių valstybių prisidėjimą prie NATO pajamų skiriant 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto, ir kad tai turėtų būti mažiausia procentali suma, skiriama saugumo užtikrinimui NATO aljanse.
Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos ambasadoriai NATO bei Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos valstijų ambasadorių pavaduotojai kalbėjo tikintys Ukrainos galimybėmis tapti NATO nare. Turkija taip pat akcentavo, jog ji neprieštarauja Švedijos prisijungimui prie NATO, tik laukia, kol bus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Kalbant apie naujus gynybos planus, svarbiausias akcentas yra Gynybos ir atgrasymo politika, ir kad tikisi, jog šie planai bus patvirtinti iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris pristatė gynybos ir atgrasymo strategiją, įvardijo, į kokius regionus yra suskirstyta NATO gynyba (centrinis regionas, kuriam priklauso Lietuva; pietryčių regionas; šiaurės vakarų). R. Baueris patikslino, kad NATO nėra 911 organizacija, ir kad kiekviena šalis turi vadovautis 3 straipsniu – „Gebėti apsiginti pati“.
Apsilankymą NATO būstinėje baigėme susitikimu su Ukrainos misijos prie NATO vadove, ambasadore Nataliia Galibarenko. Ji pabrėžė, kad Ukraina neprašo konkrečios priėmimo datos į NATO, tik nurodė norinti sulaukti aiškių kelių sprendimų priėmime. N. Galibarenko pateikė pavyzdį, kai su Europos Sąjunga taip pat buvo sunki pozicija, bet jie sugebėjo suteikti kandidatės statusą, tad tikisi, kad ir NATO greitu metu pavyks tą padaryti.
Visi sutikti ambasadoriai ir NATO atstovai vylėsi, kad susitikimo Vilniuje bus priimti istoriniai sprendimai bei pasirašyta naujoji Gynybos deklaracija. Į susitikimą Vilniuje planuoja atvykti visų NATO narių atstovai bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
