Prieš du mėnesius darbą pradėję Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtas lėšas leido suvenyrams, telefonams, transportui.
Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys, daugiau kaip pusė naujokų nuo lapkričio mėnesio vidurio, kai davė priesaiką ir pradėjo eiti pareigas, iki 2024 metų pabaigos išleido po 2 tūkst. eurų ir daugiau iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Didžiausio populiarumo, kaip ir buvusioje kadencijoje, sulaukė suvenyrai iš Seimo sandėlio. Didelė dalis parlamentarų tam skyrė pusę visų lėšų, o socialdemokratas Robertas Kaunas tik jiems ir leido pinigus, iš viso suvenyrų pirko už 1469 eurus.
Pasak R. Kauno, pradėjus darbą, poreikio kitoms išlaidoms nebuvo, nes komanda dar tik formuojama, darbų planas dar tik kuriamas.
„Esu išrinktas vienmandatėje apygardoje, buvo aplankyta daug bendruomenių ir žmonių, kurie manimi pasitikėjo. Visada kai važiuojame į svečius, juk ką nors atsivežame“, – BNS sakė parlamentaras.
Jo teigimu, suvenyrų pasirinkimas Seimo sandėlyje labai geras.
„Mano nuomone, tas pasirinkimas gal net per platus, nežinau, kiek ten visko ko yra, bet pagrindinis dėmesys turėtų būti reprezentaciniams daiktams“, – sakė politikas.
Jis teigė pats kaip suvenyrus rinkęsis tušinukus su Seimo simbolika, ženkliukus su Vyčiu, Gediminaičių stulpais, saldainius.
Suvenyrų už daugiau kaip po tūkstantį eurų pirko socialdemokratės Vaida Aleknavičienė, Lilija Vaitiekūnienė, Jūratė Zailskienė, demokratė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, nepartiniai Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė, „valstietis“ Eimantas Kirkutis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius.
Kiti suvenyrams išleido mažiau – nuo kelių šimtų iki 900 eurų.
„Nemuno aušros“ frakcijos nariai Martynas Gedvilas, Vytautas Jucius, Robertas Puchovičius, Dainius Varnas, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė už daugiau kaip po 1 tūkst. eurų pirko telefonų.
Konservatorė Giedrė Balčytytė ir „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė didesnes sumas skyrė įsigyti biuro, kompiuterinės, programinės įrangos.
Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai taip pat leido transporto priemonių nuomai, eksploatavimui, remontui. Pavyzdžiui, kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis praktiškai visas lėšas investavo į automobilį – 2,4 tūkst. eurų.
Iš naujųjų Seimo narių mažiausiai – 0,97 euro – parlamentinių lėšų panaudojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Raimondas Kuodis, 45 eurus – socialdemokratas Šarūnas Šukevičius, 80 eurų – jo frakcijos kolega Linas Balsys.
Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
