„Žmogus – tik menkas augalų vergas. Jeigų jų nebūtų, Žemėje greitai nustotų egzistuoti gyvybė. Ir vis dėlto, žmogaus susireikšminimas ima duoti vaisius – itin sparčiai mažėja augalų plotai. Kiekvieną valandą Žemėje iškertamas Anykščių dydžio miškų plotas… Žmogaus ir augalų ryšys nuo seno buvo labai tamprus, tačiau pradėjo nykti prasidėjus industrializacijai. Dar praėjusio amžiaus pradžioje gimęs senolis, tikriausiai, pažino daugiau augalų nei dabar du aukštuosius baigęs studentas“ – kalbėjo Anykščių rajono meras, biologas Sigutis Obelevičius, pristatydamas septintąją savo knygą „Gamtos dovanos“.
„Žmogus – tik menkas augalų vergas. Jeigų jų nebūtų, Žemėje greitai nustotų egzistuoti gyvybė. Ir vis dėlto, žmogaus susireikšminimas ima duoti vaisius – itin sparčiai mažėja augalų plotai. Kiekvieną valandą Žemėje iškertamas Anykščių dydžio miškų plotas… Žmogaus ir augalų ryšys nuo seno buvo labai tamprus, tačiau pradėjo nykti prasidėjus industrializacijai. Dar praėjusio amžiaus pradžioje gimęs senolis, tikriausiai, pažino daugiau augalų nei dabar du aukštuosius baigęs studentas“ – kalbėjo Anykščių rajono meras, biologas Sigutis Obelevičius, pristatydamas septintąją savo knygą „Gamtos dovanos“.
Vakarą vedė ir merą kalbino Anykščių A. Vienuolio gimnazijos biologijos mokytoja Danutė Mažvylienė. „Man yra įstrigusios dvi Sigučio pasakytos mintys apie augalus… Pirmoji – gamtoje visos žolės yra valgomos, tik reikia grietinės ir druskos… Antroji – gamtoje visos žolės valgomos, bet kai kurios tik vieną kartą…“ – kai kuriuos iš S. Obelevičiaus išgirstus ar jo knygose perskaitytus „perliukus“ publikai „dalino“ vakaro vedėja.
Knyga „Gamtos dovanos“ – mokslo populiarinimo leidinys, į kurį, kaip sakė pats jos autorius, stengėsi įdėti ir šiek tiek „razinų“. Pavyzdžiui, pasakojimas apie diemedžio galias. „Senovėje buvo tikima, kad jeigu diemedžio šakelę padėsi lovoje po pagalve, ateis noras mylėtis… Kas žino, gal tai ir tiesa – juk lietuvaičių darželiuose diemedis buvo dažnas augalas“ – „razinomis“ publiką „vaišino“ S. Obelevičius.
Dėmesio ir gėlių sulaukė ne tik vakaro „kaltininkas“ S. Obelevičius, bet ir jo žmona Alytė. Meras prisipažino, kad visi namų rūpesčiai dažniausiai gula ant jos pečių, nes jis tuo metu arba Traupio botanikos sode kapstosi, arba prie kompiuterio palinkęs sėdi. „Galvojat po darbo jam galima prisiskambinti? Kur gi ne… Telefonas dažniausiai automobilyje paliktas, o pats – prie augalų dirba“ – sveikindama bendrapartietį sakė Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos direktorė Ona Repečkienė.
Ne tik gėlėmis buvo pasveikintas meras, dainas jam dovanojo jaunieji atlikėjai Justė Svirkaitė ir Adas Diržys bei kolega, rajono Tarybą atstovavęs „darbietis“ Arūras Šajevičius.
Plačiau apie Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus knygos pristatymo renginį skaitykite antradienio „Anykštoje“.
