Prieš 114 metų vasario 28–ąją gimusį anykštėną, žurnalistą, fotometraštininką Izidorių Girčį prisiminė pernai Dailės akademijoje studijas baigęs buvęs Anykščių Jono Biliūno gimnazijos auklėtinis Tomas Ivanauskas. Jis Anykščių krašto fotografą pasirinko bakalaurinio darbo tema o praeitų metų pabaigoje Dailės akademijos išleistoje solidžioje knygoje „Camera obskura. Lietuvos fotografijos istorija 1839 – 1945 m.“ (autorės Margarita Matulytė ir Agnė Narušytė) jis spausdina straipsnį „Lietuvių fotografų reikalu“, kuriame atskleidžia I. Girčį ne tik kaip talentingą fotografą, bet ir rašiusį straipsnius apie fotografijos profesionalumą, siekusį įkurti tautišką lietuvių fotografų draugiją.
I.Girčys gimė 1903 m. Bradesių kaime (Zarasų raj.). 1928 – nusipirko seną fotoaparatą, pradėjo fotografuoti ir su fotografija nesiskyrė iki paskutinių gyvenimo dienų.
Įvaldęs fotografijos pagrindus, apsigyveno Kaune ir ėmėsi žurnalistinės fotografijos: bendradarbiavo populiariuose Nepriklausomos Lietuvos leidiniuose „Lietuvos aidas“, „Jaunoji karta“, Trimitas“, „Karys“, daug kartų fotografavo prezidentą Antaną Smetoną, lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikų atgabenimą į Kauną ir kitus svarbiausius to laikmečio įvykius. 1934 m. kovo 29 d. I. Girčys išspausdino straipsnį „Amatininke“ „Lietuvių fotografų reikalu“, kuriame nagrinėjo to meto nacionalinės fotografijos problemas: pirmoji – tautiškumo, nes, pasak jo, fotografijos verslas kitataučių rankose, antroji – profesionalumo ir egzaminų būtinumo, nes „pas mus priviso visokių „peckelių“, kurie už 15 litų pirkę fotoaparatą jau skaitosi „specijalistais“. Mokėti gerai fotografoti – reikia mokslo ir ilgų metų praktikos…“, trečioji – fotografijos galimybės komunikacijos ir informacijos sklaidoje ir ketvirtoji – institucijos poreikis – „Lietuvos fotografai neatidėliodami turėtų įsteigti savo specialybės sąjungą ir per ją normuoti pakrikusį reikalą“, – rašė „Amatininke“ I. Girčys, vėliau į diskusijas apie tautiškumą, profesionalumą, institucijos steigimą įtraukęs ir kitus. Kaip jis džiaugėsi 1935 m. kai po 17 nepriklausomybės metų buvo atidaryta pirmoji lietuviška fotografijos dirbtuvė Šančiuose. Deja, nepaisant visų I. Girčio pastangų, lietuvių fotografų profesionalų draugijos jam įsteigti nepavyko, tačiau 1933 m. susikūrusi Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, vėliau – Lietuvos fotomėgėjų draugija buvo beveik 100 proc. lietuviška, leido žurnalą „Fotomėgėjas“, jos veikloje dalyvavo žymūs fotografai B. Buračas, P. Babickas, A. Augustinas, tačiau kažkodėl pats I. Girčys prie jų neprisidėjo…
