Vos prie kelis metus „sukurta“ Obuolinių šventė Anykščiuose – lyg paskutinis atsisveikinimas su vasara. Vieni anykštėnai skuba aplankyti mugę, kiti tiesiog eina pasižmonėti – dainų paklausyti, šokių pasižiūrėti.
Ar dera ši šventė prie kultūriniu, literatūriniu, turizmo miestu save įvardijančių Anykščių?
„Anykšta“ pašnekovų klausė, galbūt mažesnis renginių kiekis leistų juos padaryti kur kas kokybiškesniais? Gal jau gana tų pačių šokių ir dainų?
Juozas RATAUTAS, Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių kolegijos narys, buvęs rajono valdytojo pavaduotojas:
– Ne visus šios šventės renginius aplankiau, todėl mano nuomonė nebus išsami. Šiaip Obuolinių šventė, matyt, sugalvota paįvairinti, palinksminti anykštėnų gyvenimą, o jos pavadinimas ir turinys asocijuojasi su konkrečia personalija. Gal todėl mažoka šiam renginiui prasmės, tačiau jis žmonėms suteikia pakankamai daug teigiamų emocijų.
Įsipaišo ar ne į Anykščių renginių kontekstą? Sakyčiau, žymiai spalvingiau ir prasmingiau nei koks Velnio akmuo – nors neardo anykštėnų nervinių ląstelių…(šypsosi).
O apskritai kokias šventes organizuoti, kokią vienas ar kitas renginys turi prasmę, turėtų svarstyti savivaldybės Kultūros taryba. Gaila, ji ne rajono kultūros taryba. Savivaldybė jai gali deleguoti tik tokius įgaliojimus, kuriuos pati turi. Todėl daugybė kultūros būties, sąveikos bei įvairovės dalykų lieka už borto, o ir tai, kas jos kompetencijoje, gali būti apribota steigėjo valingais sprendimais.
