Vaidas Pupelis fotografija susidomėjo būdamas maždaug 30 metų.
43-ejų Vaidas Pupelis – fotografas mėgėjas, tačiau jo užfiksuoti kadrai reprezentuoja Anykščius, supažindina su istorijos ir kultūros paveldu laikomu siauruoju geležinkeliu, atveria vietos gamtos paslaptis. Anykštėnas prisipažino net nebesuskaičiuojantis, kiek jau yra užfiksavęs kadrų: juos kruopščiai saugo duomenų laikmenose ir jau sulaukia pasiūlymų išleisti autorinių darbų albumą.
Tačiau šiandien V.Pupeliui – ne tai svarbiausia. Anykštėnas prisipažino, kad fotografija jam yra pirmiausia malonus užsiėmimas, leidžiantis tiesiog ištrūkti iš kasdieninės rutinos ir į artimiausią aplinką pažvelgti pro objektyvo taikiklį.
V.Pupelis pasakojo esantis ,,grynas” anykštėnas, jau spėjęs sukurti šeimą ir auginantis du vaikus. Kaip jis pats sakė, ,,visą gyvenimą” dirba Všį ,,Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” ir yra atsakingas už siaurojo geležinkelio bėgių remontą bei priežiūrą.
,,Ta fotografija mano gyvenime atsirado visiškai netyčia. Kažkur iki 30 metų niekada neturėjau fotoaparato ir nebuvau fotografavęs. Atsiradus fotografuojantiems mobiliesiems telefonams, laisvu laiku atsirado pomėgis fotografuoti. Dabar, turėdamas laisvo laiko, stengiuosi ištrūkti į gamtą, o kai mobilusis telefonas po ranka, visuomet, kažką tokio pamačius, rūpi įamžinti”, – sakė V.Pupelis.
Beje, pirmasis fotoaparatas į V.Pupelio namus atkeliavo visai atsitiktinai, kai jis prieš 14 metų pirko naują televizorių – fotoaparatas ,,Olympus” buvo kaip akcijos priedas prie pirkinio. Dabar fotografas turi bent keletą profesionalių fotoaparatų.
Paklaustas, kuo labiau mėgstantis fotografuoti – mobiliuoju telefonu ar fotoaparatu, V.Pupelis sakė: ,,Statinius vaizdus dažnai fotografuoju mobiliuoju telefonu. Bet jei yra kažkoks judesys, vaizdą reikia priartinti, tada imuosi fotoaparato.”
Labai daug V.Pupelio fotografijų – apie siaurąjį geležinkelį. Ar fotografas net darbe nesiskiria su fotoaparatu?
,,Kad nelabai, nes dažniausiai siaurukas važiuoja savaitgaliais. Be to, kai dirbame, tai arti mūsų nieko nesimato, nes turbūt visus gyvūnus išbaidome”, – sakė pašnekovas.
V.Pupelis sakė, kad sunku esą pasakyti, ką jis labiausiai mėgstantis fotografuoti.
,,Kartais norisi eiti siauruko bėgiais į Rubikių pusę ir fotografuoti gamtą.Vienu metu buvau susidomėjęs naktine fotografija.Tikrai žinau, ko nemėgstu fotografuoti – nelabai man patinka ir sekasi, kai kas nors kažką paprašo specialiai nufotografuoti.Taip pat nemoku fotografuoti žmonių, fotografuoju juos nebent bendru planu”, – sakė V.Pupelis.
Kuomet su fotoaparatu V.Pupelis patraukia į gamtą, didžioji dalis jo užfiksuotų kadrų gimsta spontaniškai.
,,Teko matyti keletą danielių prie Žažumbrio ąžuolo. Kelis kartus ėjau jų palaukti, bet nelabai pavyko juos nufotografuoti. Dažniausiai užfiksuoju tai, ko visai nesitikiu, kaip visai neseniai nutiko su lūšimi. Dar teko šiemet nufotografuoti barsuką”, – pasakojo V.Pupelis. ,,Lūšis prieš mane atsidūrė tik akimirkai, kai fotografavau paukštvanagį, – tai taip pat truko tik sekundę.
Gamtoje gyvūnams nufotografuoti reikalinga žaibiška reakcija.
O barsukas niekur neskubėjo, pamatęs jį, aš dar spėjau pasikeisti ir fotoaparato objektyvą”,- sakė V.Pupelis.
Į anykštėno objektyvą taip pat labai dažnai patenka panoraminiai Anykščių vaizdai. Fotografo pasiteiravau, ar galima nufotografuoti įspūdingą miesto vaizdą, kuriame nesimatytų Anykščių Šv.Mato bažnyčia?
,,Taip jau yra, kad, kai fotografuoji, bažnyčios bokštai matosi ar iš vienos, ar iš kitos pusės, to net nepastebi.Tenka pripažinti, kad kai pamėgau naktinę fotografiją, dažnai fotografavau ir bažnyčią”, – prisipažino V.Pupelis.
V.Pupelio nuotraukos – žmonių mėgstamos, jomis feisbuko lankytojai tarpusavyje ir dalijasi, jos puošia kai kuriuos Anykščių kraštą pristatančius leidinius.
,,Kai žmonėms įdomu, tai ir fotografuoju. Jei tas susidomėjimas būtų mažesnis, gal tų nuotraukų ir kažkiek mažiau būtų”, – svarstė V.Pupelis.
Anksčiau fotografas savo darbus keldavo į kai kuriuos fotografijos portalus, tačiau dabar tai daro vis rečiau. Tiesa, tai jam atnešė ir sėkmę – fotografijos įvertintos prizais. V.Pupelis yra laimėjęs keletą fotoaparatų, jo darbai įvertinti ir festivalio ,,Devilstone” fotokonkurse.
Anykštėnas yra surengęs keletą savo fotografijų parodų, bet, kaip prisipažino, nė vienos iš jų jis neorganizavo savo iniciatyva.
,,Parodas yra surengę VšĮ ,,Aukštaitijos siaurasis geležinkelis”, Anykščių kultūros centras. Kai sulaukiu pasiūlymų rengti parodas, atsakau, kad neturiu tam specialiai paruoštų darbų, bet jei jau kas nori, duodu nuotraukų”, – kalbėjo V.Pupelis.
Paklaustas, ar neplanuojantis savo kūrybinio kelio įamžinti, pavyzdžiui, išleistu fotografijų albumu, V.Pupelis dėstė: ,,Girdžiu tokių pasiūlymų. Nesakau, kad to niekada nebus, bet dabar tikrai neturiu tokių minčių. Atrodo, kad nieko tokio nesu nufotografavęs, kad būtų galima išleisti fotoalbumą.”
V.Pupelis pastebėjo, kad Anykščiai yra dėkingas miestas fotografams.
,,Atsiranda vis kažkas nauja, kažkur kažkas vyksta. Svarbiausia, kad būtų sveikatos ir laiko fotografuoti. Viskas priklauso tik nuo mūsų, ar sugebame džiaugtis tuo, ką turime”, – kalbėjo V.Pupelis.
Fotografui sudėtinga buvo atsakyti, ar jis turintis darbų, kurie yra jam reikšmingiausi.
,,Kad ir ta pati mano nufotografuota lūšis. Aš ją pirmą kartą gyvenime pamačiau, ir kas žino, gal daugiau nepamatysiu”, – sakė V.Pupelis.
Fotografas sakė, kad jo pomėgiu šeima džiaugiasi, bet jis supranta vieną labai svarbų dalyką –
,,Laiką tenka dalytis su šeima ir su pomėgiu. Kartais, rodos, norisi patraukti į gamtą fotografuoti, bet supranti, kad reikia pabūti ir su šeima”, – sakė V.Pupelis, atskleidęs, kad fotografija nesvetima ir jo šeimos nariams.
Beje, V.Pupelis namuose turi sukaupęs 20 – ies juostinių fotoaparatų kolekciją.
,,Buvo minčių kažkada dar su jais ir pafotografuoti, bet Anykščiuose jau problema išsiryškinti juosteles”, – kalbėjo V.Pupelis.
