
Anykščių bandymus tapti UNESCO kūrybinių miesto tinklo nariais lydėjo kuriozai. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Audronė Pajarskienė rajono Kultūros tarybai aiškino, kad dėl to, jog mūsų miestas negali jungtis prie projekto, kalta UNESCO, nes pakeitė reikalavimus paraiškoms.
Anykščių meras Sigutis Obelevičius, vedėjos suklaidintas, UNESCO sprendimą vadino „šlykščiu“. Bet galų gale paaiškėjo, kad UNESCO atstovybei buvo nusiųsta tik sena, prieš ketverius metus pildyta paraiška, o darbo grupė, kuri turėjo rengti naują paraišką, net nebuvo sudaryta.
Vytautas BALČIŪNAS, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms, plėtrai ir vadybai, Anykščių rajono Kultūros tarybos narys:
„Neturiu pagrindo abejoti UNESCO Lietuvos nacionalinio sekretoriato kultūros projektų koordinatorės Mildos Valančiauskienės „Anykštai“ išsakytais faktais ir argumentais, juoba kad ji visapusiškai stengėsi Anykščiams padėti ir yra man gerai žinoma profesionali, geranoriška konsultantė, tikras kultūros žmogus, kuria visiškai pasitikiu. Juk jei net nebuvo sudaryta ir įteisinta darbo grupė projekto sampratai sukurti ir paraiškai parengti, tai nebuvo padaryta net pirminių būtinų žingsnių, todėl nėra apie ką kalbėti – atsakingo, rimto darbo nebuvo. Manyčiau, kad Anykščiams reikalingas iš principo naujas ir suderintas atrankos dalyvavimo kultūros projektų makrokonkursuose mechanizmas, nes jei vienas žmogus teikia rajono tarybai dalyvavimo konkursuose siūlymus, ypač tuose, kurie turi ryškų nacionalinį ir tarptautinį pobūdį, tai klaidos beveik neišvengiamos (pamenu, kaip klaidingai buvo pasiūlyta ir rengtasi Anykščiams dalyvauti Europos kultūros sostinės 2022 konkurse, kur nebuvo jokių šansų laimėti). Apskritai dėl UNESCO kultūros konkursų būčiau labai rezervuotas, nes jie paprastai sulaukia daugiausia Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos šalių dalyvavimo, bet mažai produktyvūs Europoje. Tik dėl vienos UNESCO programos galimybių matau Anykščiams perspektyvą, tai UNESCO sudaromi nematerialaus žmonijos kultūros paveldo sąrašai. Anykščių kultūrinis fenomenas galėtų būti išgrynintas ir pateiktas į sąrašą kaip toks objektas. Bet dėl to reikėtų išsamių konsultacijų, ypač su didžiausią patirtį turinčiais buvusiais Lietuvos ambasadoriais prie UNESCO, ypač su Ina Marčiulionyte, kuri labai dėmesinga Anykščiams (dabar ji yra Europos Sąjungos ambasadorė Laose). Manau, kad jei Anykščiai sukurs ir išgrynins kultūros ateities viziją, jei tinkamai bus pasirengta pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės – šimtmečiui 2027 metais, jei vėl bus grįžta prie kolektyvinio kultūros srities programavimo, kaip tai buvo Atgimimo metais, kai Anykščiai pirmieji Lietuvoje sukūrė kultūros plėtojimo programines nuostatas, galima tikėtis ženklaus šuolio ir ryškaus atsinaujinimo, kuriame nebūtų vietos skandalams ir dabartiniams nesusipratimams.“