
Anykštėnas, verslininkas, mecenatas Kazimieras Jakutis paruošė naujametinę staigmeną Anykščių rajono neįgaliųjų draugijai – jos nariams padovanojo „Anykštos“ prenumeratą už tūkstantį eurų.
Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė šia dovana negali atsidžiaugti – sako, kad keturiolika draugijos narių gaus „Anykštą“, o ją skaitys maždaug šimtas žmonių, nes užsakytu numeriu jie ketina dalytis.
Parama draugijai – didžiulė
„Tai buvo didelė naujametinė staigmena. Netikėjau, nepatikėjau, kol nepaskambinau ir negavau pinigų. Dabar tikiu, nes visus metus 14 žmonių gaus „Anykštą“, o naujienas iš pirmų lūpų skaitys daugiau negu šimtas žmonių. Nereikės kompiuterių, nereikės kažkur eiti, laikraštis bus atneštas. Tai yra didžiulė dovana, – kalbėjo A. Šerėnienė. – Laikraščiai bus padėti ir Neįgaliųjų draugijoje, pirmame ir antrame aukštuose. Žmonės paskaitys, gal pagalvos, kad nėra taip brangu prenumeruoti laikraštį, o atėję į redakciją galės „Anykštą“ užsisakyti pigiau. Daug kas gal ir nežinojo, kad pašte užsisakyti yra brangiau.“
Norinčių gauti laikraštį, pasak A. Šerėnienės, buvo labai daug, todėl tuos, kurie galės skaityti „Anykštą“ nemokamai, Neįgaliųjų draugijos pirmininkė rinko labai atsakingai.
„Iš karto, kai redaktorė mums pasakė, kad yra didelė tikimybė gauti dovaną iš Kazimiero Jakučio, pirmiausia šovė į galvą užsakyti laikraščio prenumeratą. Anksčiau „Anykštą“ visada užprenumeruodavome, o dar senesniais laikais net savivaldybė skirdavo lėšų neįgaliesiems rajono laikraščiui užsiprenumeruoti. Bet atėjo laikai, kad šios paramos neliko. Todėl skirta K. Jakučio parama mums buvo tikrai didelė staigmena.
Kam prenumeruoti, rinkau pati – žmonėms skambinau, visus informavau, kad mus parėmė bardas K. Jakutis ir klausiau. Iš kokių 25 mano apklaustų žmonių atsirado du, kurie apskritai išgali laikraštį prenumeruoti… Tie žmonės, kuriuos parinkau, dalis neturi kur skaityti – neturi kompiuterio, interneto, negali nueiti į biblioteką. Laikraštį užsakiau tiems, kurie mažiausiai juda, tikrai neturi galimybių niekur nueiti. Arba, sakykime, Troškūnuose vienam savo draugijos nariui užsakėme, tai jis dalinsis ,,Anykštos” laikraščiu su dar dešimčia skaitytojų
Viena moteris labai džiaugėsi, kad yra labai gerai, nes „Anykšta“ rašo didelėmis raidėmis – sakė, kad dėl savo negalios negali skaityti internete. Žmonėms tai yra didžiulė parama, jie – laimingi“, – tokia parama – galimybe skaityti savo krašto naujienas – džiaugėsi A. Šerėnienė.
Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė sakė, kad ją nustebino ir paramos suma – tūkstantis eurų.
„Šimtas, du šimtai eurų – tokią sumą suprantu. Bet tūkstantis – tai tikrai didelė parama mums. Kai tokią neoficialią informaciją, kad mus parems, išgirdau, kaip tik vyko mūsų susirinkimas. Jame dalyvavo 50 žmonių. Net ašarą nubraukiau – kaip gera, kad dar yra žmonių, kurie mus girdi. Kazimieras yra toks, kuris ne tik muzikuoti mėgsta, jis ir dalintis moka, yra geraširdis žmogus.
Tokie rėmėjai, kurie skiria tikslinę paramą, mums yra pats geriausias variantas. Esame turėję rėmėjų, mums jie yra dovanoję skalbimo mašiną, nešiojamą kompiuterį, sauskelnių, ateina žmonių, padovanoja kad ir šimtą eurų.
Kai buvome turtingesni, patys užsakinėjome „Anykštą“. O dabar esame įsprausti į rėmus. Kitus laikraščius užsisakyti mes iš viso bejėgiai. Tai – ne 500 eurų gaunančiam žmogui, kai vos mokesčiams užtenka. Vaistams pinigų nelieka… Mums sunku, nes net spausdinimo popierių iš draugijos projektų išbraukė, o jo reikia labai daug. Mūsų draugijai taip pat reikalinga ir fizinė, moralinė pagalba“, – kalbėjo A. Šerėnienė.
Jei daugiau turi – gali pasidalinti
„Anykštos“ vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė praėjusiais metais kreipėsi į Anykščių rajono verslininkus, siūlydama pasekti Skandinavų šalių pavyzdžiu ir užprenumeruoti bendruomenės laikraštį savo įmonių darbuotojams arba nepasiturintiems žmonėms ir taip suteikti lėto skaitymo džiaugsmą.
Krašto naujienos svarbios, nes jų niekas daugiau, išskyrus rajono redakcijas, sistemingai nerenka. Į regionus nacionalinių leidinių žurnalistai atvyksta retai ir paprastai domėdamiesi išskirtiniais įvykiais, o naujienos socialiniuose tinkluose nepatikimos, atsitiktinės, neretai net – dezinformuojančios.
Popierinis laikraštis yra ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai neturi galimybių naujienas skaityti internete arba negali nueiti į biblioteką.
Į tokį redakcijos kreipimąsi praėjusiais metais sureagavo keli verslininkai, kurie užprenumeravo vieną kitą laikraščio numerį. Todėl ši verslininko, bardo K. Jakučio dovana yra ir didžiulė parama nepriklausomai „Anykštos“ redakcijai, nes ji ne tik išplečia „Anykštos“ laikraščio skaitytojų ratą, bet ir redakcijai sudaro galimybę daugiau dėmesio skirti turinio kokybei.
Anykščiuose gyvenantis K. Jakutis, sumanęs taip paremti ir nudžiuginti Neįgaliųjų draugijos žmones, sakė, jog nuolat pagalvoja, – galbūt kažkam reikia pagalbos.
„Vis pamąstau, kam čia labiausiai reikėtų pagalbos. O dar straipsniai apie mane „Anykštoje“ pasipylė, galvoju, reikėtų padėkoti. Bet jei atvirai, tai per televiziją pamatai, tai laikrašty paskaitai, kad – man net neįtikėtina – tiek daug žmonių, kurie stovi ir dienos davinių laukia, valgyti ateina. Kai nuo tų bėdų atitolęs, atrodo: kaip taip gali būti? Pamačius tokius vaizdus, atsiranda noras prisidėti – jei daugiau turi, jei gali“, – kalbėjo mecenatas, verslininkas K. Jakutis.
„Anykšta“ teiravosi, ar K. Jakutis ir anksčiau buvo sugalvojęs šitokiu būdu paremti žmones. Jis sakė, kad tos paramos būta įvairios.
„Ką čia viską suskaičiuosi… Mūsų didžiausi rėmimai yra Ukrainai. Suvoki, kad jei ateis Rytų žvėris, iš principo viskas grius. O seniau būdavo, savo vaikams, kai dar maži buvo, Kalėdoms pinigėlių padalindavau, sakydavau, kad žiūrėkit, gal kažkam reikia, kažkokią dalį neturintiems atiduokite. Pats tokiems gatvėje esu davęs pinigėlį“, – kalbėjo K. Jakutis. Didžiulę įmonę „Lonas“ valdantis verslininkas sakė, kad greičiausiai savo pinigais su nepasiturinčiais pasidalija ir kiti vietos verslininkai, tačiau dažniausiai suteikiantieji paramą nenori to deklaruoti.
„Gal ir ne visi galintys remia, bet daug ir viešintis nenori. To priežastis irgi paprasta: vieną kartą pasiviešinai, kad kažkam davei ir prasideda skambučiai, laiškai. Aš pats, net konkrečiai Anykščiuose, prieš kokių dešimt ar daugiau metų daviau dešimt tūkstančių litų kažkokiems reikalams savivaldybei ir greit sulaukiau vieno vyro skambučio – jis man atvirai sako: duok pinigų, man reikia sūnų, kiek pamenu, į stovyklą nuvežti…“ – kad pasitaiko ir piktnaudžiaujančiųjų dosnumu, pasakojo mecenatas.
Ši K. Jakučio parama padės žmonėms greičiau sužinoti naujienas, jie turės galimybę mėgautis laikraščio skaitymu.
„Kaip šiam pasaulyje be žinių? Kažkada laikraštis buvo vienintelė tiesa. Senesni žmonės, kurie internete nenaršo, tik senąjį laikraštį priima, ko gero, jame pateikiama informacija jiems labiau priimtina“, – kalbėjo verslininkas K. Jakutis, originaliu būdu parėmęs Anykščių rajono neįgaliųjų draugiją ir ,,Anykštą“.
Yra gerų žmonių.
Prasminga dovana. Vyresniems, o ypač sergantiems žmonėms spausdintas žodis dažnai yra vienintelis ryšys su pasauliu.
Pritariu. Geras ir dosnus žmogus.
Dėl to Kazimierui Jakučiui taip gerai gyvenime ir sekasi, kad dalinasi tuo, ką turi su neturinčiais. Žmogus turtingas, talentingas, užaugo geri ir darbšūs jo vaikai, turi gražią žmoną, tvarkingą namą. Tikras kandidatas į 2025 metų Anukščių rajono garbės piliečius. Kiek nemokamų koncertų yra surengęs ir nei karto iš savivaldybės neprašinėjo pinigų kaip V. V. Landsbergis, kurio sūnus taip pat yra milijonierius, bet nepraleidžia progos kišti ranką į rajono biidžetą.
K. Jakučio parama rajono neįgaliesiems, nuolatinė ir milžiniška parama skiriama kariaujančiai Ukrainai, demonstruojama aukšta kultūra, pilietinė pozicija – prisiminkime, kaip jis išsaugojo savivaldybės pasmerktą liepą, jo bendruomeniškumss, nemokami koncertai daugelį metų dovanoti anykštėnams, jo paties kūriamas menas ir garsinama lietuvių poezija bei muzika yra tokie didžiuliai nuopelnai, kurių neturėjo nei vienas iki šil buvęs rajono garbės pilietis. Na, gydytojos Virinijos Pažerienės, poeto Antano Drilingos, profesorių A. Tylos ir A. Avižienio bei Sigučio Obelevičiaus neskaičiuoju. Jie tai tikrai nusipelnę Anykščiams žmonės. Tačiau visi kiti, kurie gavo vardus, daug mažiau yra nuveikę už Kazimierą Jakutį.