Nenori, kad Svėdasų krašto muziejus taptų Anykščių muziejaus dalimi

Penktadienio, vasario 7 dienos „Anykštoje“ pranešėme apie tai, kad sprendžiamas Svėdasų krašto muziejaus likimas. Sausio mėnesio pabaigoje vykusiame Anykščių rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje buvo svarstoma, prie ko jungti Svėdasų krašto muziejų.
Nors buvo sprendžiama, kad jis bus jungiamas prie Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, bet greičiausiai muziejus taps Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos filialu.
„Anykšta“ apie šiuos planus nuomonės teiravosi kultūros įstaigų vadovų, suinteresuotų asmenų.

Trūko konteksto

Viešai apie planuojamas permainas pirmasis prabilo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, konservatorius Šarūnas Grigonis. Jis pasakojo, jog Tarybos kolegijos darbotvarkėje įrašytu klausimu „A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus struktūros aptarimas“ buvo diskutuota ne apie Anykščių memorialinį muziejų, o apie Svėdasų krašto muziejaus likimą. Politikas stebėjosi, kad apie šiuos planus nebuvo informuota Svėdasų krašto bendruomenė, nebuvo šiuo klausimu diskutuota.

„Buvo įvardyta, kad šiuo metu Vaižganto muziejus „priklauso“ seniūnijai ir muziejininko etatas yra seniūnijos. Dėl to buvo pasiūlyta, kad visą muziejaus kuravimą perimtų A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, – apie tai, kas sausio 21-ąją buvo aptariama Tarybos kolegijos posėdyje, pasakojo Š. Grigonis. – Iš mero buvo suformuotas toks lūkestis, kad tą muziejų reikėtų įveiklinti.“
Pasak Š. Grigonio, yra labai svarbu išlaikyti muziejų ir visas jo veiklas, tačiau neaišku, kaip tai padaryti, juolab, su bendruomene bent prieš posėdį apie tai nebuvo diskutuota.

„Gerbiamas svėdasiškis dr. Juozas Lapienis (buvęs Svėdasų krašto muziejaus kuratorius – aut. past.) sakė, kad su jais šis klausimas nebuvo derintas, dėl to yra nuogąstavimų. Posėdyje nebuvo pristatyta vizija, kaip tas muziejus turėtų atrodyti. Svarbu, kad nebūtų sprendimas nuleidžiamas iš viršaus. Pirmiausia reikia išgirsti visas idėjas, o po to priimti sprendimus, visko nesuversti tik į biudžetą, taupymą. Mums tokia informacija buvo pristatyta iš mero pusės, trūko daugiau konteksto, dėl to paviešinau to Tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkę – kad nebūtų viskas palikta likimo valiai, o iš tikrųjų būtų užtikrinta muziejaus ateitis“, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Š. Grigonis.

Tai – ne muziejus

Tarybos kolegijos posėdyje dalyvavusi Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė neslėpė, jog idėja Svėdasų krašto muziejų perduoti memorialiniam muziejui, taip sukuriant filialą, jai neatrodo pati tinkamiausia.

„Išsakiau savo nuomonę, kad nematome ten daug muziejinių vertybių, faktų, relikvijų, kurias mes, kaip muziejininkai, galėtume saugoti. Mano pozicija yra tokia, kad matytume muziejų kaip bibliotekos padalinį, daugiafunkcį centrą, kur po vienu stogu tilptų biblioteka, bendruomenė ir palikimas, kurį sukaupė Vytautas Bagdonas. Toks galimas sprendimas būtų priimtinesnis, – savo nuomonę išsakė A. Pajarskienė. – Kalbant apie Vaižganto muziejų, tai yra labai svarbi Vaižganto gyvenimo ir kūrybinės atminties vieta, bet ne kaip muziejus, kuriame būtų galima dar kažką naujo, ko nėra atskleista apie patį Vaižgantą, pristatyti. Šiuo atveju reikėtų labai gerai pasukti galvą, sugalvoti tokią istoriją, kuri yra dar nekurta, unikali, kad kaip muziejus pritrauktume lankytojų, išsilaikytume, parduotume bilietų. Jei taip būtų, lauktų didelis iššūkis.“

Galėtų būti bibliotekos dalimi

Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė siūlymui „priglausti“ Svėdasų krašto muziejų pritarė ir sakė matanti perspektyvų.

„Biblioteka savo veiklomis prisideda prie Anykščių literatūrinės tapatybės puoselėjimo, tad mielai įveiklintume ir Svėdasų krašto muziejų. Mums rūpi Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos aktualizavimas jo gimtose vietose. Įvairiais projektais, veiklomis siektume, kad ši erdvė taptų traukos vieta moksleiviams, kūrėjams, keliautojams. Vietos bendruomenei taip galėtume būti naudingi – įkurti nedidelį knygų fondą, periodikos skaityklą, viešą interneto prieigos tašką. Nors Svėdasų seniūnija gyventojų skaičiumi didelė, biblioteka šiame krašte turi tik vieną filialą. Įveiklinti Svėdasų krašto muziejų būtų prasmingas iššūkis“, – sakė J. Bugailiškienė.

Svarbu, kad išliktų eksponatai

Vytautas Bagdonas – pagrindinis Svėdasų krašto muziejaus įkūrėjas, prižiūrėtojas ir puoselėtojas (muziejuje neatlygintinai jam padeda žmona Aldona), apie planus jungti muziejų, sakė:
„Man svarbiausia, kad muziejus būtų nepanaikintas, kad eksponatai būtų išsaugoti, neišnešioti. O kas jam vadovaus, kas bus šeimininkai, negaliu spręsti. Be to, pagal naujas taisykles (Anykščių rajono savivaldybės informacijos surinkimo ir teikimo tvarkos aprašą – aut. past.), negaliu labai kažko komentuoti, tą turėtų daryti mano vadovai: seniūnas, administracijos direktorė ar meras. Gaunu atlyginimą iš savivaldybės, tad esu savivaldybės darbuotojas. Mano amžius toks, kad pagalvoju apie poilsį – senokai esu į pensiją išėjęs.“

Kunigiškiuose stovintis pastatas, kuriame ir įrengtas muziejus, pasak V. Bagdono, yra statytas dar Smetonos laikais, ten atkurta senovinė klasė, yra senų vadovėlių, knygų, įvairių mokymo priemonių.
„Šiuos visus daiktus dovanojo žmonės, o kai 1987 metais steigėme muziejų, mums suolus padovanojo Žemaitkiemio mokykla – jų ieškojome po visą Lietuvą. Šioje Vaižganto mokykloje, pastogėje, suradome seną dokumentą bei prancūzų kalbos vadovėlį su antspaudu „Kunigiškių J. Tumo-Vaižganto pradžios mokykla“. 1932 metais Kunigiškių mokykla buvo pavadinta Vaižganto vardu, nes Tumų Juozukas šioje mokykloje ir mokėsi. Kai J. Tumui-Vaižgantui sukako 60 metų, jam mokytojai, mokiniai, tėvai siuntė laišką, prašydami sutikimo, kad mokykla būtų pavadinta jo vardu. Vaižgantas sutiko, džiaugėsi tuo, padovanojo 500 litų mokymo priemonėms, knygų, – apie buvusią mokyklą ir joje įsikūrusį muziejų pasakojo V. Bagdonas. – Kunigiškiuose veikusi mokykla buvo uždaryta 1949 metais – kai čia įsteigė kolūkį, mokyklą atidarė Malaišiuose. Šitame pastate buvo skaitykla, biblioteka, klubas, kur vykdavo jaunimo šokiai. Paskui čia gyveno kolūkiečių šeimos. Vėliau pastatas stovėjo tuščias, apleistas. Kai dirbau kolūkio pirmininko pavaduotoju, mano iniciatyva buvo, kad šiame pastate būtų steigiamas muziejus. Nuo 1992 metų po pusę etato čia ir dirbu.“
Muziejus, pasak jo vadovo, yra lankomas, žmonės juo domisi.

„Mūsų muziejus unikalus, turime sukaupę daug knygų su autorių autografais, turime Vaižganto premijų laureatų galeriją. Lankytojų kasmet sulaukiame, daugiausia atvažiuoja mokiniai. Būna čia giminių, klasiokų susiėjimai. Tie, kurie baigę Svėdasų mokyklą, atvažiuoja, aplanko ir šią. Būna, kad žmonės švenčia jubiliejų, o pirmiausia ne vaišintis važiuoja, o čia, aplankyti muziejų, nusifotografuoja, pabūna. Anksčiau atvažiuodavo vaikų iš Baltarusijos, buvo lankytojų iš Izraelio, Danijos“, – apie Svėdasų krašto muziejų pasakojo V. Bagdonas.

Muziejus – tautiškumo garantas

Dr. Juozas Lapienis, nuo 1991 metų pradėjęs Vaižganto skaitymus, yra kuravęs muziejų, organizavęs Vaižgantines, kuris yra aktyvus svėdasiškių kraštiečių sambūrių organizatorius, skulptūrų parko Malaišiuose sumanytojas, taip pat nepritarė, kad Svėdasų krašto muziejus taptų Anykščių memorialinio muziejaus dalimi.
„Norėjau kreiptis per jus („Anykštą“ – aut. past.) į rajono tarybos narius dėl šio prijungimo. Bet pavaduotojas (vicemeras Dainius Žiogelis – aut. past.) suderino, kad viešoji biblioteka apsiimtų globoti. Palauksime truputį, kaip bus, ar „užsiprotokoluos“, kaip reikia. Mano sumanymas buvo parodyti Vaižganto muziejaus sukūrimo istoriją, veiksmingumą. Daug kas buvo jungiama, – ir aukštosios mokyklos, kurios neteko savarankiškumo, lygiai taip ir su muziejėliais, kurių rajone yra labai daug. Kiekviename rajone yra vienas ar du pagrindiniai muziejai, tokių naikinti ir etiškai netinka. Jie gigantai, bus sumenkintas mūsų Vaižgantas“, – kalbėjo dr. J. Lapienis, kuris išsakė norą, kad muziejus apskritai liktų savarankiškas vienetas.

„Bet jungimas prie bibliotekos būtų geresnis variantas, nei prie muziejaus. Būtina, kad muziejus išliktų, čia daug gražių renginių, net – respublikinio masto, teikiamos premijos, vyksta subėgimai, susiėjimai. Jis restauruotas, gyvybingas. Sumažinus muziejaus reikšmę, nebelieka švyturio. Tai – kultūros, šviesos, tautiškumo, kalbos išlikimo garantas, o ne gulintys, nečiupinėjami eksponatai, talentingo žurnalisto ir rašytojo Vytauto Bagdono ir jo žmonos pastangomis išdėstytas to krašto praeities ir dabarties gyvenimas. Tai yra gyvas organizmas“, – sakė dr. Juozas Lapienis, mokslininkas biologas, pedagogas, žurnalistas.