Mano manymu, reikia atmesti visokius tautinius pasididžiavimus, nacionalizmą ir kuo greičiau įsivesti eurą, nes nacionalinė valiuta kažkaip turi savybę tiesiog išgaruoti arba išskristi kaip paukščiai. Tą galėtų patvirtinti ir paprastas šalies pilietis, atidaręs savo piniginę – gali prisiekti, kad buvo pinigų, o žiūrėk, jau ir nebėra. Dar yra tokia ypatybė, kad kuo litų į krūvą susimeta daugiau, tuo jie sparčiau išgaruoja.
Mano manymu, reikia atmesti visokius tautinius pasididžiavimus, nacionalizmą ir kuo greičiau įsivesti eurą, nes nacionalinė valiuta kažkaip turi savybę tiesiog išgaruoti arba išskristi kaip paukščiai. Tą galėtų patvirtinti ir paprastas šalies pilietis, atidaręs savo piniginę – gali prisiekti, kad buvo pinigų, o žiūrėk, jau ir nebėra. Dar yra tokia ypatybė, kad kuo litų į krūvą susimeta daugiau, tuo jie sparčiau išgaruoja.
Sakykim, prokurorai ėmėsi Valdovų rūmų statybų istorijos, mat paaiškėjo, kad pinigai buvo išpustyti nesuprantamo vėjo kaip lapai rudenį. Įtariama, kad milijonai litų mokesčių mokėtojų pinigų buvo iššvaistyti. Prokurorai praneša, kad tyrimas pradėtas remiantis Valstybės kontrolės atliktu auditu, šis konstatavo, kad Valdovų rūmų kaina nuo statybų pradžios padidėjo daugiau kaip 250 mln. litų – nuo pradinės 114 mln. litų sumos iki dabar planuojamų 367 mln. litų. Jei bus nustatyta, kad buvo iššvaistytas valstybės turtas, už tai atsakingiems asmenims grės iki 7 metų laisvės atėmimo.
Na, „švaistytojų“ neras, tai faktas, čia pinigų ypatybė tokia, žmonės niekuo dėti. O iš kitos pusės, ko čia stebėtis ir dejuoti, kad Valdovų rūmai tiek kainuoja, juk paprasta vieta nusičiurkšti, tualetas Kaune, ir tas pusę milijono kainuoja, o čia – Valdovų rūmai. Iš kitos pusės, ar čia suma 200 milijonų? Juokinga. Štai kai Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fonde nerado 3 milijardų, va tai parėkavo. Ir kuo viskas baigėsi? Ogi niekuo. Taip niekas ir negali pasakyti, ar yra tie 3 milijardai, ar jų nėra. Ko gero, yra, kažkur juos nešioja Ignalinos apylinkėse koks nors vėjelis, bet pagauti negali, nacionalinė valiuta per lengva, kad atlaikytų sunkmečio skersvėjus. Reikia euro, oi reikia.
O jei kalbėti rimtai – kuo toliau nuo Nepriklausomybės paskelbimo, tuo aiškiau, kad už ką kovojom, už tą ir turim brangiausiai sumokėti: tautinė valdžia, tautinė politika, tautinė televizija, tautiniai pinigai – pasirodė per brangia ir visiškai nepatikima kortų kalade, kuria nevykusiai žaidžiame pokerį, lėtai tuštėjant šaliai ir vis tirščiau supant nevilties nakčiai.
Arba pažiūrėkime į dar vieną žaidimą – apskritis, kurios buvo panaikintos. Dabar pakeliui – regionai. Kiek ir kokių regionų Lietuvoje bus vietoj apskričių, paaiškės, kaip tvirtinama, ne anksčiau kaip 2014 metais. Pagal Europos Sąjungos regionų sampratą kraštas turėtų būti padalytas į teritorijas, kuriose gyventų ne mažiau kaip po 800 tūkstančių žmonių. Lietuva gali būti suskirstyta, politikų teigimu, į Vakarų, Šiaurės, Pietų ir Rytų regionus, nors iš pradžių buvo kalbama apie tai, kad sugrįš tradiciniai regionų vardai – Aukštaitija, Žemaitija… Pavyzdžiui, Latvijoje ir Lenkijoje regionai buvo sudaryti etnokultūriniu principu.
Taigi darėme, kūrėme valstybę o vėl atsidursime kaip XIX amžiuje prie caro – „Severo zapadnyj kraij“. Kai pagalvoji, keistai tas istorijos ratas sukasi. Nuo savęs pridėčiau, kad regionus kurti reikia paskubėti, nes dabar dar 4 išeitų, o jeigu reikalai taip klostysis ir toliau, tai vargiai 3 regionams žmonių užteks.
Kartu kyla klausimas, ar tai ne Nepriklausomybės pabaiga, jei patys tvarkytis nebesugebame, o į apyvartą grįžta senieji pavadinimai, tarsi nieko geriau nesugalvotume?
Žinoma, pagyvensim – pamatysim, nors galiu prognozuoti, kad kas gali įvykti blogiausia, tas Lietuvoje ir įvyks. Iki šiol kitaip nebūdavo.
