Prieš porą mėnesių, kai Suomija šventė savo nepriklausomybės šimtmetį, aš viešėjau mažame Suomijos miestelyje, Karsamaki. Tą dieną miestelio bendruomenė ir valdžia susirinko bendrai vakarienei su trumpa oficialiąja ir pramogine dalimi. Nežinau, kas mokėjo už puotą, bet į ją buvo kviečiami visi gyventojai ir miestelio svečiai, o savivaldybės vadovas pasitiko kiekvieną, atėjusį į šventę asmeniškai sveikindamas ir spausdamas ranką. Šventė buvo santūri, be pompastikos, kaip ir daugelis dalykų Suomijoje. Žmonės sėdėjo už stalų ir šnekučiavosi, švęsdami, kaip įprasta jų bendruomenėje ir juokdamiesi iš savęs, kad jie, suomiai, yra labai nuobodūs. Pamaniau sau, o kažin kaip mes, lietuviai, švęsime savo šimtmetį, tikriausiai daug audringiau? Juk lyginant su suomišku temperamentu, mes – tikri pietiečiai.
Grįžusi namo radau ilgą sąrašą šventinių renginių ir iniciatyvų Lietuvos šimtmečiui paminėti, bet nė vienas iš jų man nepasirodė artimesnis ar šventiškesnis nei ta kukli suomiška vakarienė. Pasigedau kvietimo švęsti, o ne būti renginių žiūrovais. Bendraujant su draugais, paaiškėjo, kad taip jaučiasi ir kiti. Taip, prie arbatos, draugų grupelėje ir gimė bendro miestiečių vakaro idėja, prie kurios netruko prisijungti Anykščių bendruomenės, verslai, menininkai ir kiti gyventojai.
Taigi, vasario šešioliktąją, 18 val., Anykščių miesto centre, buvusio „Puntuko” restorano patalpose, prasidės neįprasta Lietuvos šimtmečio šventė – suneštinis. Suneštinis reiškia, kad miestiečiai šventę kuria patys, drauge, savo jėgomis, kiekvienas prisidėdamas kaip gali. Rezultatas bus siurprizas mums visiems: šventė bus tokia, kokią sugebėsime patys susikurti ir vieni kitiems padovanoti. Tai susibūrimas be žiūrovų, kuriame kiekvienas atėjęs yra dalyvis, savaip prisidėjęs prie to, kad šventinis vakaras pavyktų.
O kaip prisidėti? Šventėje planuojamas bendras užkandžių stalas ir atvira muzikinė programa, kuriai registruotis kviečiami visi norintys muzikantai. Pradiniais duomenimis ji bus gana eklektiška, nuo lietuviškų sutartinių iki indie roko ir DJ’ų. Kas nemuzikuoja, gali prijungti prie šventės rengimo dalyvaudami talkoje ar kepdami skanėstus šventiniam stalui (talka vyks jau šį šeštadienį nuo 11 val.). O galbūt turite puikią idėją Anykščiams, kuria norėtumėte pasidalyti su visais?
Tokie bendruomenių vakarai jau yra tapę tradicija daugelyje pasaulio miestų, tik mums jie dar naujovė. Dažnai jie vyksta būtent įvairiose nenaudojamose patalpose, nes apleisti pastatai leidžia atsiskleisti kūrybai, talkos suartina kartu dirbančius žmones, o toks merdinčio pastato atgaivinimas simbolizuoja ir miegančios bendruomenės atgijimą. Ar mums bereikia stipresnio simbolio savo valstybingumo šventei? Burkimės, bendraukime ir švęskime savo laisve kartu!
Simona Vaitkutė,
Jurzdiko bendruomenės narė.