Netapk sukčių auka

Tobulėjant informacinėms technologijom ūkinė, finansinė ir kita veikla sparčiai keliasi į elektroninę erdvę. Elektroninėje erdvėje įvykdomų nusikaltimų skaičius Utenos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, nuolat auga. Palyginus 2021 m. ir šių metų sausio–liepos mėn. sukčiavimo atvejų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, skaičių, pastebimas augimas – nuo 32 atvejų išaugo iki 72.
Išanalizavus nurodytais laikotarpiais pradėtų ikiteisminių tyrimų duomenis pastebima, kad šiais metais gyventojai kur kas daugiau kartų apgauti perkant prekes, kurių skelbimai buvo paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“, www.autoplius.lt, www.mobile.de ir kituose tinklalapiuose, užsienio šalių svetainėse. 30 gyventojų, pirkdami įvairias prekes, prarado 100 465 eurus. Pirkdami prekę pagalvokite: „Kodėl ji tokia pigi? Kodėl pardavėjas Jus skubina ją įsigyti?“ Tokiais atvejais atlikdami mokėjimą, dažniausiai pinigus pervesite į susigundžiusio lengvai pasipelnyti asmens, „įdarbinusio“ savo sąskaitą ir taip padedančio sukčiams apgaudinėti pirkėjus, sąskaitą. Apgavystė vyksta taip: pirkėjas perveda nurodytą sumą į „įdarbintą“ sąskaitą, o nuo pervestos sumos sąskaitos savininkas pasilieka sutartą „lengvą“ uždarbį ir likusius pinigus perveda į sukčių nurodytą sąskaitą, kuri dažnai būna ne Lietuvoje.
Džiugu, kad žmonės tapo sąmoningi ir parduodami nenaudojamus daiktus ar prekes šiemet nebebuvo apgauti sukčių, pernai padariusių 2 240 eurų nuostolių 5 pardavėjams. Dar kartą įspėjame, kad parduodami internete savo daiktus, prekes, netaptumėte sukčių aukomis. Išsiųskite prekes tik įsitikinę, kad pinigai yra Jūsų sąskaitoje. Sukčiai dažnai susidomi Jūsų parduodamu daiktu, atsiunčia pinigų pervedimą patvirtinantį dokumentą ir reikalauja kuo greičiau išsiųsti prekę.
Dar vienas sukčiavimo būdas – internetiniai sukčiai apsimeta norintys įsigyti Jūsų parduodamus daiktus, skambina arba rašo per „Viber“, „WhatsApp“ ir nurodo kenksmingą nuorodą, kurią atidarius prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis. Juos suvedus neva į Jūsų sąskaitą bus pervesti pinigai už perkamą daiktą arba užsakytos siuntų gabenimo paslaugos. Tačiau tokiu būdu pinigų už prekes tikrai negausite, tik prarasite. Parduodant prekę pinigai bus pervesti Jums tik tuomet, jei nurodysite savo sąskaitos numerį.
Šiuo metu Lietuvoje nukenčia daug asmenų, kurie nori parduoti savo prekes platformoje „Vinted“. Ar todėl, kad parduodate prekę, jaučiatės saugūs? Būkite atsargūs ir tenkindami perkančių asmenų įnorius. Susirašinėjimų neperkelkite į sukčių siūlomas susirašinėjimo programėles („Viber“, „WhatsApp“ ir kt.), nes dažnai jie atsiunčia nuorodas, kuriose prašo suvesti banko kortelės duomenis ar prisijungti naudojantis el. bankininkyste – tai padarę neva gausite pinigus už parduodamą prekę, bet iš tiesų prarasite banko sąskaitoje esančius pinigus. Utenos apskrityje taip buvo apgautas asmuo, kuris prarado 3 800 eurų. Parduodami prekę „Vinted“ platformoje tikrai būsite saugūs naudodamiesi „Vinted“ pinigine.
Banko darbuotojais apsimetusių sukčių nurodymus įvykdę ar atidarę banko įstaigų atsiųstas fiktyvias nuorodas ir reikalaujamus duomenis suvedę (PIN 1 ir PIN 2), 178 954 eurus, esančius banko sąskaitose, prarado 29 patiklūs Utenos gyventojai. Pernai nukentėjusiųjų buvo mažiau – 20, sukčiams jie pervedė 108 260 eurų. Pastaruoju metu labai padaugėjo apgaulingų skambučių neva iš bankų. Sukčiai skambina net iš kitos šalies, kalba rusiškai, teigia skambinantys iš tarptautinio banko padalinio ir Jums kuria istorijas, kaip galima apsaugoti sąskaitoje esančius pinigus, bei primygtinai liepia tai padaryti. Todėl nespauskite jokių el. paštu, SMS žinutėmis gautų nuorodų, nevykdykite prašymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenų, nes tai neapsaugos Jūsų pinigų, esančių sąskaitoje, o kaip tik juos prarasite.
Taip pat populiarėja sukčiavimas, susijęs su investavimu, kai nukentėjusius asmenis sukčiai įtikina investuoti į elektroninę valiutą (pvz., bitkoinus). Šiais metais nesėkmingai investavo 2 asmenys, jie prarado 20 142 eurus.
Pastebimas dar vienas sukčiavimo būdas, kai užsakius paslaugas ir už jas sumokėjus pinigus iš anksto, jos atliekamos nekokybiškai arba iš viso neatliekamos. Dėl to netinkamo paslaugų suteikimo nukentėjo 4 asmenys, jie prarado 7 586 eurus.
Būkite atsargūs norėdami išsinuomoti ar pirkti butą. Patariame rezervacijos mokestį sumokėti tik apžiūrėjus butą. Sukčiai fiktyvius skelbimus apie nuomojamą ar parduodamą butą (jie platina net kitų asmenų įkeltus butų skelbimus) įkelia socialiniuose tinkluose ar skelbimų tinklalapiuose – www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt. Juose nuomos ar pardavimo kaina būna labai patraukti, todėl skelbimais susidomi daug asmenų. Sukčiai primygtinai reikalauja, kad norėdami rezervuoti butą pervestumėte pinigų sumą net jo neapžiūrėję, o, jei nepervesite rezervacijos mokesčio, neteksite galimybės patrauklia kaina išsinuomoti ar nusipirkti butą. Šiais metais dėl apgavysčių nuomojant butą nukentėjo 2 asmenys, jie prarado 880 eurų.
Šios veikos yra itin latentinės, jos tampa vis sudėtingesnės. Jų tyrimas ir atskleidimas itin komplikuotas dėl išskirtinio nusikaltėlių profesionalumo ir gebėjimo maskuotis internete, dėl teisinių problemų, susijusių tiek su tokios kategorijos veikų padarymo vietos nustatymu, tiek su kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (informacijos) gavimu iš trečiųjų šalių.
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „Utenos Policijos Bendruomenės Pareigūnai“, „Molėtų Policijos Bendruomenės Pareigūnai“, „Visagino PK Bendruomenės Pareigūnai“, „Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai“, „Zarasų Policijos Bendruomenės Pareigūnai“, „Anykščių policijos rėmėjai – bendruomenės pareigūnai“ nuolat viešinama aktuali prevencinė informacija, siekiant visuomenę apsaugoti nuo sukčiavimo ir kitų teisės pažeidimų.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas spaudai