Vieną dieną pavasariui besibaigiant į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų paskambinusi Marina Kulčinskaja prisistačiusi moteris pasiteiravo, ar šiame muziejuje yra kokios nors medžiagos apie kunigą Konstantą Šimašį. Deja, muziejaus darbuotojai skambinusiai pašnekovei tegalėjo atsakyti neigiamai: „ Muziejuje apie tokį kunigą jokių duomenų nėra.“ Tačiau maloni nepažįstamoji prasitarė, kad K. Šimašiui teko kunigauti Svėdasuose, kad tai daug gyvenime sunkumų patyręs dvasininkas. Ir dar pasakė, kad šiuo metu aukcione yra pardavinėjamas su šio kunigo gyvenimu susijęs dokumentas, tad jinai pasistengs nupirkti ir padovanoti.
Vieną dieną pavasariui besibaigiant į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų paskambinusi Marina Kulčinskaja prisistačiusi moteris pasiteiravo, ar šiame muziejuje yra kokios nors medžiagos apie kunigą Konstantą Šimašį. Deja, muziejaus darbuotojai skambinusiai pašnekovei tegalėjo atsakyti neigiamai: „ Muziejuje apie tokį kunigą jokių duomenų nėra.“ Tačiau maloni nepažįstamoji prasitarė, kad K. Šimašiui teko kunigauti Svėdasuose, kad tai daug gyvenime sunkumų patyręs dvasininkas. Ir dar pasakė, kad šiuo metu aukcione yra pardavinėjamas su šio kunigo gyvenimu susijęs dokumentas, tad jinai pasistengs nupirkti ir padovanoti.
Taip ir atsitiko. Dar po kurio laiko ta pati moteris paskambinusi pranešė, kad tą dokumentą ji jau nupirko ir artimiausiu metu muziejui atsiųs. Ir štai, birželio pradžioje Kunigiškių kaime veikiantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus jau turėjo pageltusį nuo laiko popieriaus lapelį- originalų 1914 metų balandžio 15 d. Kaune rašytą Telšių ir Žemaitijos Romos katalikų vyskupijos vadovo rašytą rusų kalbą dokumentą Nr.2290 , kurio tekstas pažodžiui išvertus skamba taip: „Balninkų bažnyčios vikarui Šimašiui. Siūlau Jums nedelsiant vykti vikaro pareigoms į Svėdasų bažnyčią ir atvykus pranešti man raportu“.
Kaip vėliau paaiškėjo, į šį muziejų skambino ir tokį unikalų dokumentą padovanojo Švedijoje gyvenanti klaipėdietė mokslininkė, dėstytoja, rašytoja, aktyvi kultūros mecenatė humanitarinių mokslų daktarė Marina Kulčinskaja. Ji savo dovanotomis knygomis yra praturtinusi ne vieną biblioteką, vertingais eksponatais- šalies muziejus.
Gerbiamos M. Kulčinskajos dėka viena istorine relikvija praturtėjo ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus. Ir, žinoma, tai buvo savotiškas stimulas pasidomėti šio kunigo asmenybe, pradėti rinkti medžiagą.
Kol kas pavyko surankioti kai kuriuos faktus enciklopediniuose žinynuose, surasti keletą publikacijų žiniasklaidoje.
Bene plačiausiai ir išsamiausiai apie kunigą, visuomenininką, politinį kalinį Konstantą Šimašį aprašoma elektroniniame anykštėnų biografijų žinyne (www.anykstenai.lt/ asmenys)
Gimė 1888-01-07. Studijavo Kaune Žemaičių kunigų seminarijoje 1908-1913 metais. 1913-1914 metais K. Šimašis tarnavo vikaru Balnininkuose (Molėtų r.) 1914 m. balandį paskirtas, 1914-1915 metais jis buvo Svėdasų (Anykščių r.) Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje vikaras, talkino klebonui Kazimierui Kazlauskui. 1915-1920 m. buvo Vaškų (Pasvalio r.) Šv. Juozapo parapijos vikaras. 1920-1925 metais kun. K. Šimašis buvo Dūkšto (Ignalinos r.) bažnyčios kuratas, o įsteigus parapiją, 1925-1927 m. tarnavo pirmuoju Dūkšto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonu. Lenkų okupuotoje Lietuvos teritorijoje jis steigė Šv.Kazimiero draugijos skyrius, mokyklas ir bibliotekėles, būrė Šaulių sąjungos skyrius, dėl to sulaukė vietinės valdžios nemalonės ir buvo ištremtas į Lietuvą. 1927 m. jis trumpai tarnavo Salako (Zarasų r.) vikaru. 1927-1931 m. buvo Alizavos (Kupiškio r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kuratas, 1931-1941 m. tarnavo Aleksandravėlės (Rokiškio r.) Šv.Pranciškaus Serafiškojo parapijos administratoriumi. 1941-1950 m. K. Šimašis buvo Alantos (Molėtų r.) Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. 1941 m. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, jis įsteigė Alantoje senelių prieglaudą ir ja rūpinosi. Po karo jis rūpinosi bažnyčios atkūrimu, įstiklino išdaužytus langus, užtaisė artilerijos sviedinių išmuštas skyles. Šio kunigo rūpesčiu buvo aptvertos Alantos kapinės, perdengtas klebonijos stogas, suremontuoti vargonai. Būdamas itin kruopštus, jis sukaupė tikslią Alantos parapijos statistiką ir 1944 metais parašė pirmąją šios parapijos istorijos monografiją. 1945 m. kun. K. Šimašis buvo sovietinės valdžios suimtas ir du mėnesius kalinamas Vilniuje, paskui paleistas. 1950 metų pavasarį Alantoje jis vėl areštuojamas ir šįkart, apkaltinus antisovietine veikla, nuteistas 10 metų kalėti, išvežtas į Novočerkasko lagerį prie Dono (Rusija). Visiškai nusilpus sveikatai, 1954 m. vasario 8 d. jis buvo paleistas į laisvę. Grįžęs į Lietuvą kaip ligonis, K. Šimašis prisiglaudė pas gimines Šilutės krašte, Vainute, ten ir sulaukė gyvenimo pabaigos. Mirė 1955 m. lapkričio 19 d. Vainute. Palaidotas ten bažnyčios šventoriuje. Kapą puošia originalus betoninis paminklas su trijų kryžių kompozicija su iškiliu įrašu : „Aluntos klebonas/ A+A / Konstantinas Šimašis / 1888-1955 / Gailestingumo Dieve, kiek / kartų aš atleidau savo / artimui, tu man atleisi“.
Panašių duomenų apie Konstanto ( kai kur vadinamo Konstantino) gyvenimą, kunigystę, visuomeninę veiklą, tiktai daug mažiau, galima surasti ir „laisvojoje enciklopedijoje“- „Vikipedijoje“. Toje pačioje „Vikipedijoje“, pasidomėjus kai kuriomis šalies bažnyčiomis, galima surasti ir faktų apie K. Šimašio kunigystę tose bažnyčiose. Internete pateikiamuose rašiniuose taip pat minima ir kun. K. Šimašio pavardė. Antai. Vilniaus krašto atgavimo 60-mečiui skirtame rašinyje „Vilniaus krašto dvasininkai- kovotojai už lietuvybę“ prof. habil.dr. Pranas Buckus 1999 metais mini Dūkšto kunigą Konstantiną Šimašį, kuris buvo apkaltintas organizavęs Šaulių sąjungą ir 1927 m. ištremtas į nepriklausomą Lietuvą.
2005 metais apie kun. K. Šimašį du rašinius spausdino krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“. Rašinyje „Ką primena buvęs kunigas?“ rokiškėnas Jonas Talutis prisimena savo vaikystę ir susitikimus su kunigu K. Šimašiu. Straipsnio autorius tuomet mokėsi pradinėje mokykloje, o kun. Konstantinas Šimašis klebonavo Aleksandravėlės parapijos bažnyčioje. Klebonas labai rūpinosi bažnyčia, jos aplinka, gražiai sutvarkė šventorių. Išrūpino nemažą žemės plotą kapinėms išplėsti, aptvėrė kapines. Tais laikais bažnytkaimiuose elektros niekur nebuvo, o kun. K. Šimašis nupirko variklį ir bažnyčią apšvietė elektra. Klebono rūpesčiu buvo įrengta nauja parapijos salė, suburti angelaičiai, pavasarininkai, šauliai. J. Talutis dar prisiminė kun. K. Šimašį ir kaip spaudos mėgėją, platintoją, parapijiečių švietėją.
Tame pačiame laikraštyje „XXI amžius“ dabartinis Utenos regiono laikraščio „Utenis“ žurnalistas Algirdas Meilus rašinyje „Tęsiama prieš 70 metų pradėta gerumo pamoka“pasakoja apie kun. Konstantiną Šimašį, kuris Alantoje rūpinosi ne tiktai bažnyčia, bet ir įrengė patalpas senelių prieglaudai. Tiktai sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas sustabdė gerus kunigo darbus. Senelių prieglauda buvo suvalstybinta, joje šeimininkavo stribai, komunistai, o kunigas nuteistas ir ištremtas…
Apie kun. K. Šimašį sovietininėse enciklopedijose, žinynuose nerasime nei žodžio. Tačiau apie jį galima pasiskaityti Bostone (JAV ) 1963 metais išleistame „Lietuviškos enciklopedijos“ 29 tome ( 522 psl.), kur pateikiama trumpa šio dvasininko biografija. Broniaus Kviklio parengto enciklopedinio žinyno „Lietuvos bažnyčios“ ( „Churches of Lithuania“) 4 tome, skirtame Panevėžio vyskupijai, išleistame 1984 metais Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos Čikagoje ( Ilinojaus valstija, JAV ) yra skyrius „Bolševikų ir vokiškųjų nacių kalinti kunigai“. Čia irgi pasakojama apie kun. K. Šimašį, patyrusį politinio kalinio dalią. To paties žinyno „Bibliografijos skyriuje“ nurodoma apie kun. K. Šimašiaus surinktą Alantos parapijos istoriją. Skyriuje apie bažnyčias plačiau papasakota apie kun. K. Šimašiaus darbą Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje. 1987 metais išleistame žinyno „Lietuvos bažnyčios“ 6 tome, skirtame Kaišiadorių vyskupijai, pateikiamos žinios apie Panevėžio vyskupijos kunigus, nukentėjusius nuo okupantų. Tame sąraše – ir kun. K. Šimašiaus pavardė. Kadangi mūsų šiame rašinyje minimas dvasininkas kunigavo daugelyje bažnyčių, kai kuriuos duomenis apie jį galima rasti ir kituose žinynuose “Lietuvos bažnyčios”.
Iš tokių rašinių, enciklopedinių duomenų buvo parengti pirmieji aplankai Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, skirti kovotojui už lietuvybę, politiniam kaliniui kun. Konstantui (Konstantinui) Šimašiui. Šis darbas bus tęsiamas ir toliau, kraštotyrinę medžiagą muziejus rinks ir ateityje. O gal ir tarp mūsų laikraščio skaitytojų atsiras tokių, kurie pažinojo šį kunigą, kurie turi fotografijų, kokių nors dokumentų, asmeninių daiktų, susijusių su kun. K. Šimašiaus gyvenimu, ganytojiška ir visuomenine veikla? Būtų miela, jeigu pasidalintumėte savo prisiminimais, praturtintumėte mūsų muziejaus ekspozicijas. Kun. K. Šimašius tokio pagerbimo tikrai nusipelnė.
256551 668938Great task! 252433