Šiemet tradicinės Žolinės Niūronių Arklio muziejuje pasipildė nauju renginiu – pašventinti trys mediniai paminklai. Du stogastulpiai ir koplytstulpis plenero metu sukurti pagal išlikusias archyvines nuotraukas.
Paminklų atkūrimo simpoziumą organizavo asociacija “Anykščių šventės”.
Du stogastulpiai ir koplytstulpis, pastatyti skirtingose muziejaus erdvėse: dar XX amžiaus pirmoje pusėje (1927 m.) Anykščių kapinėse buvęs 1886 metų stogastulpis atrado sau vietą Striukų etnografinėje sodyboje (aut. Vladas Gaidys), Anykščių mieste, prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 metų stogastulpis šiandien žymi kryžkelę ir senosios klėtelės erdvę (aut. Valdas Pelegrimas, prisidėjo ir Mykolas Tursa), o XIX amžiaus pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe pagal tradiciją pastatytas prie kelio netoli upelio (aut. Mykolas Tursa, skulptūros Dainiaus Veršelio).
Visų paminklų geležines viršūnes – tikslias senųjų kopijas – nukalė darbštusis muziejaus kalvis Algis Pranckevičius, prie paminklų detalių gamybos prisidėjo ir Artūras Pupkis bei jaunieji anykštėnai – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas.
Vietos paminklams buvo parinktos atsižvelgiant į dermę su aplinka – to paties XIX amžiaus pastatais bei tradicinėmis paminklų statymo erdvėmis – tai sodybos kiemas, kryžkelė ir pakelė prie upelio. Tokie paminklai, kaip ir kryžiai, buvo ne tik teritorijos riboženkliais, bet ir erdvę pašventinančiais, Dievo globą išreiškiančiais religiniais objektais.
Tiesa, projekto metu teko ir improvizuoti – antai atkurtas Anykščių kapinėse buvęs stogastulpis pastatytas ne kaip antkapinis paminklas, o Striukų sodybos kieme prie tvoros, kitoje paminklo pusėje buvusi nežinomo siužeto skulptūra (archyvinėje nuotraukoje jos nesimato) pakeista šv. Agotos figūra, pritaikant paminklo turinį prie konkrečios sodybos veiklos – duonos kepimo palaiminimo ir apsaugos nuo gaisro.
Šventės metu visi paminklai, kaip ir senaisiais laikais, buvo papuošti žolynų girliandomis, kurias moterys surišo iš ąžuolo lapų ir lauko gėlių, o muziejaus lankytojai vyrai padėjo jas pritvirtinti prie paminklų stulpų – smagu dirbti kartu pasitariant ir vienas kitam padedant!
Šie paminklai atstatyti siekiant papildyti muziejaus erdves senųjų paminklų pavyzdžiais, supažindinti muziejaus lankytojus su senąją Anykščių krašto kryždirbyste, o anykštėnus – ir paskatinti ją tęsti, kadangi vietines kryždirbystės tradicijas atspindinčių stogastulpių ir, tiesa, buvusių Aukštaitijoje ir Anykščių krašte, retesnių koplytstulpių, šiandien statoma itin mažai. Anykščių kraštui būdingi ir Aukštaitijoje bei Žemaitijoje XIX a. – XX a. pradžioje statyti stogastulpiai išsiskiria savitumu ne tik Europos, bet ir pasaulio kultūrų kontekste, todėl šį protėvių palikimą turim branginti kaip savo krašto ir visos šalies veidą.
Apie tai buvo kalbama ir šių eilučių autorės paskaitoje, kurioje klausytojai buvo supažindinti ir su paminklų statymo vietomis bei tikslais, Anykščių krašto senųjų stogastulpių ir koplytstulpių formomis, šiandienine jų kaita. Sulaukta nemažo susidomėjimo – užduoti klausimai privertė diskutuoti įvairiomis su religiniais paminklais susijusiomis temomis.
Pasibaigus paskaitai ir spektakliui Striukų sodybos klojime, Žolinių šventę tęsė paminklų šventinimas, kuriame dalyvavo gausus būrys muziejaus lankytojų, šventinimo apeigą atliko Anykščių Šv. Mato bažnyčios kunigas M. Šakinis. Iškilmingai pašventinus visus paminklus ir susirinkusiųjų rankose turimus žolynus, visi dalyviai susirinko prie muziejaus suruoštų puikių vaišių stalo. Bendras darbas rišant ir kabinant girliandas, kolegiškumas diskutuojant paskaitoje, didžiuliu būriu ėjimas kartu nuo vieno paminklo prie kito ir baigiant šias apeigas visų dalyvių susibūrimu prie naminių vaišių stalo parodė, kad galime būti nuoširdumu apgaubta draugiška gausia šeima. O tai didžiausia dovana!
Dar daug veiklų būta Žolinių šventėje – ir susipažinimas su vasaros pabaigos vaistažolėmis, ir šiaudinių sodų dirbtuvės, ir plenero darbų paroda, ir kaliausių kūrimo konkursas, ir dainų bei šokių… Visko ir neapsakysi – tokiuose renginiuose tereikia dalyvauti ir gerų įspūdžių, naujų patirčių kraitis tikrai garantuotas!
Baigiant šią trumpą apžvalgą, norėčiau labai padėkoti visiems paminklų autoriams ir padėjėjams už jų darbus, Anykščių rajono savivaldybei už finansinę paramą, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko ir Arklio muziejaus darbuotojams už organizacinę pagalbą bei visiems dalyvavusiems už gerą nuotaiką ir buvimą kartu.
