Nuo vilkų ūkininkams vis sunkiau apsisaugoti

Šią vasarą vilkai Anykščių rajone išpjovė jau 70 naminių gyvulių – 2 veršelius, 3 ožkas ir 65 avis.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Girskus sako, kad tradicinių priemonių: tvorų, nakčiai įjungto radijo – apsiginti jau nebepakanka, nes avys pjaunamos tiesiog kiemuose.
Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas Andrius Laurinavičius sako, kad medžioklė neišspręs problemos, o reikia ieškoti modernesnių būdų, kaip saugoti gyvulius: „Yra visos galimybės rajonų savivaldybėms organizuoti paramą prevencijos priemonių įsigijimui iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Tik ūkininkai turi aktyviau dalyvauti”.

Tikslus vilkų skaičius nėra
žinomas

Medžioklės žinovo Rimanto Pečkaus manymu, toks stiprus vilkų suaktyvėjimas rodo tik tai, kad jų yra per daug, vilkams trūksta maisto ir dėl to jie puola naminius gyvulius.
Remiantis 2015-ųjų Aplinkos ministerijos duomenimis, vilkų populiacija visoje respublikoje siekia 290, tačiau, pasak R. Pečkaus, visi medžiotojai, gamtininkai ir mokslininkai pripažįsta, kad vilkų yra bent dvigubai daugiau.
Pašnekovas sako, kad tikslių duomenų apie vilkų skaičių nėra, nes kartais tiesiog nebūna sniego, kai skaičiuojami vilkai, o jie skaičiuojami pagal pėdsakus. Todėl tikslaus plėšrūnų skaičiaus praktiškai ir neįmanoma pasakyti.
Paklaustas, ar nereikėtų vilkų populiacijos mažinti, R. Pečkus sako, jog tai jau tampa būtinybe. „Mes kasmet gauname tikslų limitą, kiek vilkų galime sumedžioti. Praėjusį sezoną visoje respublikoje galėjome sumedžioti 60, tiek ir sumedžiojome, nors patys medžiotojai siūlė skaičių dvigubinti. Yra ir tokia organizacija „Baltijos vilkas“, kurie kovoja, kad vilkų iš viso nemedžiotų”, – kalba medžioklės žinovas.
Visi medžiotojai Anykščiuose, pasak R. Pečkaus, turi leidimus medžioti vilkus. Norint šauti į vilką, nereikia turėti aukštesnės ar išskirtinės kategorijos. Vilkų medžiojimo sezonas kasmet prasideda nuo spalio 15 dienos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus pirmininkas pastebi, kad vilkai avis masiškai gali pjauti ir dėl šernų maro. „Šernai yra svarbus maistas vilkams. Kadangi šernų nėra, nuo plėšrūnų kenčia stirnos ir  naminiai gyvuliai”, – aiškina medžiotojas.

Daugiausia išpjovė Debeikiuose

Anot savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto A. Girskaus, savivaldybė dėl saugomų vilkų medžiojimo į Aplinkos apsaugos agentūrą gali kreiptis tik tada,  jei nuo birželio 1 dienos vilkai išpjauna 10 skirtingų ūkininkų gyvulius. Tai nepriklauso nuo papjautų gyvulių skaičiaus. Jo teigimu, vienu leidimu galima sumedžioti ne daugiau kaip 2 vilkus.  
Debeikiuose gyvenantis ūkininkas pasakoja, jog vilkai neseniai išpjovė 18 jo avių ir 2 ožkas. Vyras iš viso prieš nelaimę augino 46 naminius gyvulius.
Kiti nuo vilkų nukentėję Leliūnų kaimo gyventojai neteko 4 avių. Audriui Ražanskui priklausančių naminių gyvulių buvo 24. „Kas galėjo pagalvoti, kad vilkas gali atklysti į gyvenvietės pakraštį ir taip padaryti. Vos ne kieme…” – stebėjosi gyventojai. Jie sako, kad gyvuliai ganosi elektriniu piemeniu aptvertoje ganykloje, todėl nebuvo pagrindo dėl jų nerimauti.
Ūkininkai sako, kad Leliūnų kaime visi jau pradėjo baimintis vilkų, todėl gyvulius vedasi į tvartus. Pasak gyventojų, vilkų antpuolių padaugėjo ir todėl, kad dabar yra gausiai kertami miškai ir vilkams tiesiog nėra kur būti.
Debeikių seniūnas Alvydas Simonavičius tikina, jog debeikiečiai vilkus išbaidyti bando per naktį palikdami įjungtą radiją, nes vilkai bijo garsų. Taip pat naudoja žibintus, suvaro į aptvarus prie sodybų arba namų, nors šios priemonės, pasak A. Simonavičiaus, ne visada padeda. Debeikių seniūnas sako, kad svarbiausia yra gyvulius nakčiai suginti į patikimus tvartus, nes jam dar neteko girdėti, kad dienos metu jie būtų užpulti.
 
Medžioklė – ne išeitis

Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas Andrius Laurinavičius teigia, jog vilkų medžioklė niekada neišspręs ūkininkų rūpesčių dėl patirtos žalos. Pasak jo, vienintelis būdas išvengti vilkų antpuolių, yra įrengti tinkamą gyvulių apsaugą. „Investicija į apsaugos priemones apsimoka pačiam ūkininkui, nes priemonės ilgalaikės ir mažėja rizika prarasti gyvulius, nepriklausomai nuo tokių išorinių ir ūkininko nevaldomų faktorių kaip vilkų populiacijos pokyčiai, medžiotojų pastangos “, – aiškina A. Laurinavičius.
A. Laurinavičiaus teigimu, miškuose maisto vilkams tikrai netrūksta, todėl mažėjant gyvulių prieinamumui, vilkai daugiau medžiotų miške. A. Laurinavičius pastebi, kad vilkai iš esmės nėra išskirtinai pavojingi žvėrys – jie tampa agresyvūs tik tada, kai atsiduria netinkamoje aplinkoje ar yra sužeisti. Kai kuriais atvejais šie plėšrūnai net yra naudingi, pavyzdžiui, todėl, kad reguliuoja laukinių kanopinių ir bebrų populiacijas, stabdo ligų plitimą, kurios gali persimesti į naminius ūkius.
A. Laurinavičius sako, kad priemonių pasirinkimas priklauso nuo ūkio dydžio ir gyvulių. Jei ūkyje yra iki 50 avių, užtektų aiškiai tamsoje matomo elektrinio tinklo aptvaro,  apie 120-150 cm aukščio su dvigubo smigio kuolais. Reikėtų aptvare užapvalinti kampus ir ištiesti viršutinę baltą juostą, kad avys gerai matytų tamsoje. Jei auginamos 100-150 avių, elektriniame aptvare rekomenduojama laikyti specialius šunis, pavyzdžiui, Podhalės aviganius. Pagal vokiečių atliktą tyrimą, el. aptvaras ir specialūs šunys yra pati patikimiausia gyvulių apsauga.
Veršeliams geriau yra sutvirtintas elektros juostų aptvaras su įkalamais kuolais arba galima būtų nakčiai juos suvaryti į kilnojamą aptvarą.
„Yra visos galimybės rajonų savivaldybėms organizuoti paramą prevencijos priemonių įsigijimui iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Tik ūkininkai turi aktyviau dalyvauti ir spausti savivaldybes. Pavyzdys yra Skuodo savivaldybė, kuri kasmet renka paraiškas prevencijai įsirengti”, – dėsto A. Laurinavičius.
Žemės ūkio skyriaus duomenimis, daugiausia gyvulių šiemet buvo papjauta Debeikių seniūnijoje – 31. Skiemonių seniūnijoje papjauta 19,  Svėdasų – 12 naminių gyvulių.