Nesame išskirtinai konkursinės, bet sumąstėme ir mes pasirodyti pasauliui…
Pas globėjas visada buvau viena- aš Berta, gimusi Šančiuose. Mano gentainiai priklauso nykštukinių abrikosinių pudelių veislei. Kai pasirodau kieme ar gatvėje- visi nori paglostyti ir retas kas apie mane nepasako „Koks gražuolis“. Bet aš ne JIS, o JI. Jau septintus metus lepinausi globėjų meile, kai vieną vakarą atsirado JI- Musė Šerkšnytė. Musė tuomet sunkiai kvėpavo, nes turėjo didelę slogą, apsiseilėjusi sunkiai nuryjo ir maistą. Ir kaip tik nevyko gydymas: lašai į nosį, lašai į ausis ir… Šiandien Musė tikra musė- „skraido“ po kambarius, kad tenka be perstojo šią nenuoramą tramdyti. O jau jos kailis, tai atrodytų, jog iš pelenų kibiro perbėjo per smėlį ir jo kur kliuvo, kur ne. Retai pykstuosi aš su jąja, gal tik tuomet, kai ši kiša nosį į mano dubenėlį su maistu. Šiaip tai ne taip nuobodu, kai liekame bute vienos. Dažniausiai, tai Musė tada prisnūsta, o aš iš nuobodumo į ją žiūriu… Dar tarp mūsų- Musė jaunesniajai globėjai labai mėgsta atlikti galvos masažą, kad po jo globėja vos išsišukuoja plaukus. Taip ir gyvename bei paneigiame posakį, kad pykstasi kaip ŠUO su KATE. Visai tai NETIESA.Ramunė.
