Taikus ir kuklus, nors ir labai geras, dailininkas Šarūnas Miškinis. Autoriaus nuotr.
Kavarske gyvenantis dailininkas Šarūnas Miškinis – kaip pats tikriausias Lietuvos karys, kovoje už gausios šeimos padorią būtį, kaip į karo žygį buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį.
Išvyko metęs darbą prestižinėje jaunųjų dailininkų lavinimo įstaigoje – Vilniaus dailės akademijoje, o sugrįžęs gi ėmėsi žemiškesnių, paprastesnių darbų, kad laisvesniu laiku galėtų piešti Lietuvos kariuomenę…
Lietuvos karius vaizduoti Šarūnas Miškinis pradėjo prieš keliolika metų, kai jam pasiūlė iliustruoti Lietuvos istorijos vadovėlį. Tuomet piešė mūsų tėvynės senovės vaizdus, senovės lietuvius, dirbančius, švenčiančius, kovojančius. Daugeliui įstrigo kautynių vaizdas, kuriame dailininkas drastiškai pavaizdavo akimirką, kuomet ore skrieja Lietuvos kario kalavijo mostu nukirsta kryžiuočio galva. Kraupoka, bet juk tai buvo, juk buvo ta akimirka, kai tiško kraujas ir vardan idėjos, vardan tėvynės, vardan brangiausių dalykų ritosi nuo pečių galvos ir tiško bei liejosi kraujas. Daug daug kraujo…
Kavarske gyvenantis ir kuriantis dailininkas, bandęs savo gebėjimus įvairių žanrų mene, gerokai pasidarbavo vaizduodamas senovės lietuvių karius. Teko ilgokai pastudijuoti svarbiausius senovės tyrinėtojų, Lietuvos istorikų darbus, kad galėtų kuo tikroviškiau pavaizduoti lietuvius vyrus, jų ginkluotę, aprangą, šarvus, žirgus. Vadovėlių iliustracijų sėkmės lėmė, kad būtent Šarūno paprašė nupiešti senovės karius Lietuvos karybos istorijos bei knygos apie didžiuosius Lietuvos mūšius iliustravimui.
Mūsų krašto dailininko piešiniais buvo papuošti ir pusiau stori mokykliniai sąsiuviniai, ir tai buvo, matyt, pirmieji tautiniai patriotiniai vaizdai pasirodę ant moksleiviams ir platesnei visuomenei skirtų gaminių.
Pasak kūrėjo Š. Miškinio, smagu buvo giliau pažinti viduramžių karybos technologijas – kruopščiai išpiešti kiekvieną šarvų žvyną, aštrius kalavijo ašmenis, ir savo darbu nors kiek prisidėti ugdant jaunosios kartos patriotiškumą, pilietiškumą ir istorijos pažinimą.
Prisiminti buvusio Vilniaus dailės akademijos dėstytojo pieštus karius ypač įdomu, nes vakar buvo minimas Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmetis.
