Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina.
Nuotr. iš freepik.com
Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus.
Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti.
Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksmų dėl savo psichinės ir emocinės gerovės, turinčios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei.
Pastarieji įvykiai daro įtaką
Anot psichologės S. Mickuvienės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas.
„Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji.
Didelę įtaką psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai.
Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namie, o išėjimas iš jų jiems kelia stresą: „Namie viskas būna itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis.“
Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai: „Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėkmingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psichologė.
Kreipimasis pagalbos – pagirtinas žingsnis
S. Mickuvienės teigimu, visuomenėje vis dar gaji stigma, kai dėl fizinės sveikatos kreiptis į gydytojus yra įprasta, o kreiptis psichinės ir emocinės pagalbos žmonės atidėlioja, manydami, kad viskas praeis savaime ir tokia pagalba jiems yra nereikalinga.
Psichologė pabrėžia – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės požymis: „Sprendimas ieškoti pagalbos, nebijojimas susidurti su savo emocijomis ir tikruoju „aš“ yra stiprios asmenybės bruožas.“
Anot jos, žmones kreiptis į specialistus dažnai paskatina artimieji, draugai. Neretai net ir pats kūnas pradeda rodyti tam tikrus signalus, tokius kaip psichosomatiniai skausmai: „Labai dažnai susiduriame su tuo, kad žmogus jaučia skausmą, tačiau medikai negali rasti to skausmo priežasties, todėl pasiūlo apsilankyti pas psichologą.“
Be to, psichologė pastebi, kad į ją dažniausiai kreipiasi 25–35 metų sulaukę asmenys.
„Tokio amžiaus žmonės turi socialinius tinklus, domisi aktualijomis, tendencijomis ir visapusišku asmenybės augimu ir tobulėjimu, todėl manau, kad visa tai turi didelį poveikį žmogaus sąmoningumui ir norui stiprinti savo psichikos sveikatą“, – pažymi specialistė, pridurdama, kad psichologinės pagalbos ieško ir vyresni žmonės, tačiau jos praktikoje tokių klientų – gerokai mažiau.
Kaip galime padėti sau?
Kartais šiuolaikinis žmogus, daug skaitantis ir besidomintis psichologija, streso akimirką niekaip negeba nusiraminti ir negali prisiminti perskaitytų patarimų, kurie jam padėtų.
Tam, kad gebėtumėme padėti sau, psichologė rekomenduoja naudoti nesudėtingą ir paprastą pratimą, vadinamą „Stabtelėjimu“.
„Kai jaučiate, jog kūną užvaldo nerimas, neigiamos mintys ar emocijos, pradeda drebėti rankos, pasistenkite stabtelti bent porai akimirkų. Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jumyse, kokius kūno pokyčius jaučiate, pastebėkite savo emocijas ir mintis. O tuomet susiaurinkite dėmesio lauką ir pastebėkite tik savo kvėpavimą, visa kita paliekant už dėmesio ribų. Keletą akimirkų susikoncentruokite į natūralų kvėpavimą ir pamažu pereikite prie atpalaiduojančio kvėpavimo, kai įkvepiate per nosį ir įkvėpus per burną sakote žodį „Ramu“, stengiantis kiek įmanoma labiau atpalaiduoti savo kūną. Tuomet pasitelkę vaizduotę įkvėpkite viską, kas yra gero, pavyzdžiui, gerumą, meilę ar rūpestį, ir iškvėpkite visą negatyvą: nerimą, kaltę, gėdą, liūdesį, pyktį.“
Pasak specialistės, ši praktika yra itin efektyvi ir padeda žmonėms priimti gyvenimiškas situacijas, susitvarkyti su kylančiomis mintimis ir emocijomis.
Be to, ji primena, kad fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kofeino kiekio reguliavimas, alkoholio atsisakymas, tinkamas miego ir poilsio režimas taip pat padeda išlaikyti ir stiprinti gerą psichinę ir emocinę sveikatą.
Prieinamos pagalbos galimybės – įvairios
Jei matote, kad jūsų psichinė ir emocinė būsena negerėja, tačiau vis dar nedrįstate kreiptis pagalbos – rekomenduojama pirmąjį žingsnį žengti, paskambinant psichologinės pagalbos telefono linija ir anonimiškai pasikalbant su konsultantu apie tai, kas jums kelia nerimą, stresą ar kitus ne itin malonius pojūčius. Toks pokalbis gali būti itin svarbus ir padrąsinantis jus žengti tolimesnius žingsnius emocinės gerovės link.
Pagrindinė emocinės paramos linija – 1809. Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.
„Pagalba sau“ interneto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje taip pat gausu informacijos apie psichologinius sutrikimus, savęs ir savo emocijų pažinimą, galima atlikti geros savijautos testą, pagalbos žemėlapyje rasti visas šalies psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, susipažinti su rekomendacijomis gyventojams, specialistams ir organizacijoms ar teisiniais apribojimais sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais.
Taip pat svarbu žinoti, kad kiekvienas pilietis, užsiregistravęs psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas ir tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas.
Jeigu reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, galima kreiptis į psichiatrą psichikos sveikatos centre, kur bus įvertinta psichikos būklė bei skiriamas reikiamas gydymas.
Patiriantiems artimo žmogaus smurtą nemokamą ir konfidencialią pagalbą siūlo specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).
Išgyvenantiems krizę ar esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei ir reikalinga skubi pagalba, reikėtų skambinti 112. Tuomet asmuo bus pristatytas į priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir jam suteikta būtinoji pagalba.
Rekomendacijos savipagalbos įgūdžiams lavinti
Norintiems sužinoti daugiau apie savipagalbą, sąmoningumą ir psichikos sveikatą, patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis internetinėmis programėlėmis – „Ramu“ bei „Pauzė“.
„Ramu“ yra pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta panikos atakas patiriantiems žmonėms. Joje galima sužinoti, kaip greičiau ir efektyviau sustabdyti panikos ataką, suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir kaip tai susiję su kūnu ir psichika, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių.
Programėlėje „Pauzė“ galima rasti daug naudingos informacijos apie sąmoningumą ir jo poveikį gyvenimo kokybei, gebėjimą susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir suprasti bei priimti savo emocijas.
Piliečiai raginami pasinaudoti visomis psichikos sveikatos gerinimo galimybėmis, nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Svarbiausia suprasti, kad kartais net ir vienas pokalbis gali padėti pasijusti geriau, sužadinti pasitikėjimą, viltį, paskatinti spręsti problemas ar tiesiog priminti, kad jūs niekada nesate vienas.
Užsak. Nr. 823
