
Traupio miesteliui šiemet sukanka 505 metai. Ta proga Šv. Onos atlaidų programa buvo dar platesnė ir turiningesnė nei kasmet. Liepos 31 d. Traupio miestelyje vyko pakermošio renginiai, mugė, o rugpjūčio 1-ąją – atlaidai.
Sekmadienį nedirbdavo
Visą savaitgalį vykusioje šventėje iš plačios programos kiekvienas atrado tai, kas jam labiausiai tinka: kam sporto rungtys ir varžybos, kam – koncertai, diskoteka ar Oninių atlaidai išpuoštoje bažnyčioje.
„Kolūkių klestėjimo metais kaimuose per Onines visi paprastai dirbdavo, nes pats rugiapjūtės įkarštis, pats darbymetis, kai reikia viską nukulti, tad dirbdavo ir sekmadieniais. Bet Traupyje sekmadienį niekas nebesidarbuodavo, o švęsdavo. Būdavo gal kokių 20 vietinių aludarių, kurie namuose pagamindavo alaus. Kur ten bedirbsi?“ – šypsojosi sutiktas ir šventėje pakalbintas traupietis.
Šeštadienio rytas prasidėjo sportinėmis varžybomis – sportiškai nusiteikę rinkosi į paplūdimio tinklinį ir krepšinį, ten išbandė savo jėgas. Taip pat vyko šachmatų, šaškių ir smiginio varžybos. Vakare norintys ir daug jėgų turintys traukė virvę, kėlė svarmenį (vad. „girą“). Sporto rungčių entuziastai buvo atvykę iš Raguvos, Anykščių, Troškūnų, Levaniškių, Traupio. Mažiausieji šventės dalyviai taip pat stipriai laikė už virvės galų ir traukė į savo pusę – juk taip smalsu, kurie gi nugalės.
Vienas iš šventės akcentų – daug kruopštumo reikalaujantys floristiniai kilimai, papuošę miestelio erdvę. Šiemet visus džiugino „pakloti“ šeši dailūs kilimai.
Upės meniniuose žemėlapiuose
Įdienojus prasidėjo rimtoji šventės dalis – muziejininko, kraštotyrininko, Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureato Raimondo Guobio parodos „Džiūgaukit, upės ir maži upeliai“ atidarymas. Susitikimo su autoriumi metu plačiau aptarta meninių žemėlapių piešimo specifika ir pati pradžių pradžia, t. y. pats R. Guobis papasakojo, nuo ko viskas prasidėjo: „Dailininkas Kaletonas Sklėrius, kilęs iš Kunigiškių (Svėdasų valsčiaus), nuostabiai liejo akvarele. 2016 metais Kunigiškių kaime su bendruomene ir mokinukais organizavom stovyklėlę. Po jos liko 36 spalvų čekiškų pieštukų rinkinys. Man juos padovanojo, ir jie tapo lemtingi, nes tada su jais ir pradėjau piešti. Galima sakyti, kad K. Sklėrius – mano dvasinis įkvėpėjas. Pirmiausia nupiešiau Šventosios upę. Pavadinau piešinį „Aukštaitijos Šventoji“. Šventosios piešinį pavyko nemenku tiražu atspausdinti spaustuvėje. Na, o vėliau ir visas ciklas susidėliojo. Žinoma, žiūriu į tikrus žemėlapius, o tada dar pripiešiu akcentų.“
Paklaustas, kas jam svarbiau – piešimas, rašymas ar fotografavimas, Raimondas atsakė, kad jau baigtas jo piešinių ciklas, šioje srityje kažkokių aukštumų jis jau nepasieksiąs, o kas dėl rašymo, jis dar rašysiąs, nes yra sukaupęs daug medžiagos. „Piešimas yra daug sunkesnis kelias nei fotografavimas, nes atlikimo technika reikalauja ir kruopštumo, ir nemažų sąnaudų, ypač laiko“, – kalbėjo parodos autorius R. Guobis.
„Bet kiek istorinių žinių Raimondas turi! Jis apie kiekvieną vietą gali visus faktus iki smulkiausių detalių susakyti. Ir taip taikliai „pagauna“, išryškina, išpiešia, kas svarbu ir verta dėmesio“, – žavėjosi aplinkiniai, apžiūrinėdami parodą.
Parodos autorių sveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Traupio seniūnė Daiva Tolušytė, bendruomenės pirmininkė Alytė Obelevičienė ir daugelis kitų.
Kavarskietė Leda, įsižiūrėjusi į vieną iš Raimondo meninių piešinių, atrado savo Kapčiuškių kaimą. „Jis jau išnykęs, bet koks neapsakomas jausmas čia suradus. Taip meniškai pateikta“, – džiaugėsi moteris.
Gausu dainų ir linksmybių
Prasidėjus vakaro programai, lauko aikštelėje susirinkusiems koncertavo Anykščių kultūros centro Jurgitos Baldauskienės ir Roberto Raišelio duetas. Taip pat dainavo Kavarsko skyriaus vokalinio-romansinio ansamblio „Akimirka“ narės (vad. Leda Kazokienė).
Sausakimšoje kultūros namų salėje vyko meno mėgėjų koncertas „O mūsų kaime kaktusai nežydi“. Jaunimo ir senjorų pasirodymai paeiliui keitė vieni kitus. Traupiečiai ypač karštais aplodismentais palaikė pačias vyriausias savo bendruomenės nares (kam per 80), kurios šoko linijinius šokius. Šią programą buvo parengusi režisierė J. Savickienė. Nuaidėjusios garsios ovacijos senjorėms tik dar kartą patvirtino bendrą dėsnį, kad metai – ne kliūtis, o raukšlelės – patirtis ir išmintis. Didelis būrys Traupio saviveiklininkų – įrodymas, kad miestelyje gyvuoja darni bendrystė.
Šventėje pasveikintos varduvininkės, įteikti apdovanojimai, padėkota visiems, kurie prisidėjo ir kūrė šventę kartu. Nuoširdžiai ačiū ištartas rėmėjams – Anykščių savivaldybei ir Ažuožerių sodams.
Šv. Onos atlaidų išvakarėse lauko aikštelėje vyko diskoteka, kurią vedė Nerijus Nuobara. Bičiuliškai bendrauta, šokta porose ir rateliuose, linksmintasi ilgai, nes juk tokie gražūs tie šventiški vasaros vakarai…
Tituliniai Šv. Onos atlaidai prasidėjo sekmadienio vidudienį. Po mišių giminės tradiciškai susibūrė dar pabūti, pabendrauti ir aptarti karštos, spalvingos, bet kaip visada trumpos vasaros prognozes.
904285 10706I just could not go away your website before suggesting that I really enjoyed the usual info a person supply to your guests? Is going to be back ceaselessly as a way to inspect new posts. 123096