Praėjo beveik 18 metų, kai Anykščiai siekia kurorto statuso. Per tą laiką miesto centre stūksančios buvusios senosios ligoninės pastatas tapo „bomžų“ „sanatorija“, o buvusios bibliotekos pastatas J. Biliūno gatvėje, kaip buvo sumanyta išradingų projektuotojų, be jokių investicijų ėmė natūraliai samanoti, miesto autobusų stotį pradėjo aplenkti į didmiesčius kursuojantys maršrutiniai autobusai, o naujosios ligoninės plotuose žadėtus senelių namus pakeitė fanieros lakštais užkalti langai.
Mieste nebeliko kelis dešimtmečius veikusios valgyklos, užsidarė bent keletas kavinių, o turgus tapo vizitine kortele, kaip toks objektas neturėtų atrodyti.
Daugiau nei dešimtmetį Dainuvos slėnyje skambėjusius pasaulinio garso muzikos grupių pasirodymus kultūros centre pakeitė anšlaginiai Radžio koncertai, o Anykščiuose taip laukiami turistai patraukė kitomis kryptimis…
Taip keitėsi gyvenimas po dangum Anykščių, bet vienas dalykas liko amžinas – tai siekis tapti kurortu. Tas palaimą teikiantis siekimo jausmas taip įaugo į valdininkų galvas, kad strateginiuose Anykščių rajono savivaldybės dokumentuose net užrašyta, kad tas bus daroma dar mažiausiai trejus metus…
Ir kai atrodė, kad tas kurorto statusas taip ir liks lyg nepasiekiamas miražas, Anykščiuose apsilankius ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui pareikšta, kad mūsų miestas jau praktiškai kurortas.
Kiek per tuos 18 metų kalbėta ir rašyta apie tai, koks svarbus Anykščiams yra aplinkkelis, be kurio jokių šansų tapti kurortu, išsakyta dvejonių, koks gali būti kurortas be sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, tačiau niekada nediskutuota apie vieną labai paprastą, tačiau, pasirodo, labai svarbų dalyką.
Pasirodo, kad Anykščiuose, prie Šventosios upės, tereikia įrengti gelbėtojo būdelę. Ir viskas – Anykščiai kurortas!
Kai dabar pagalvoji, kokia savo laiku apdairi buvo Anykščių miesto Jurzdiko bendruomenė, prašiusi savivaldybės ant Šventosios upės kranto pastatyti už beveik 28 tūkst. Eur kainuojantį stiklinį kupolą. Jame tikrai būtų sutilpę ir šamaniškų būgnų tapšnotojai, ir tas pats gelbėtojas būtų turėjęs kur sušlapusias glaudes išsidžiovinti.
Nieko baisaus, už Europos Sąjungos lėšas, kaip gi be jų, bus pastatytas kur kas prabangesnis gelbėtojo namelis. Bėda tik, kad prasidėjus pavasariniams Šventosios upės potvyniams, teks gelbėti patį gelbėtoją, o jo namelio ieškoti kur nors pakeliui link Kavarsko užtvankos…
Dėl to gelbėtoją teks aprūpinti technika, kuri jam padės kovoti su gamtos stichijomis. Norisi tikėti, kad komunalininkų garaže paslėptos mero Kęstučio Tubio komandos už 75 tūkst. Eur nupirktos amfibijos dar visiškai nesugraužė rūdys, tad šis legendomis apipintas techninis stebuklas galės tapti svarbiu gelbėtojo darbo įrankiu.
Ir svarbiausia – Anykščiams reikės gero gelbėtojo. Beje, nenustebkite, jei pamatę darbo skelbimą užimti šiai pozicijai, tarp reikalavimų nerasite reikalavimo mokėti plaukti.
Kaip susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministru juokavo meras K. Tubis, gelbėtojas savo darbą galės atlikti nuotoliniu būdu… Ir kai pagalvoji, kam jam sėdėti ant to upės kranto, kai turistų į Anykščius atvyksta vis mažiau ir mažiau, o mieste apskritai greitai nebeliks ką gelbėti…
O gal, kalbėdami apie gelbėtoją, politikai turėjo galvoje tą žmogų, kuris už ausų trauktų visai ne skenduolius, o visą rajoną?
Pastovi miesto kritika gali turėti neigiamų pasekmių:
1. Nepasitikėjimo atmosfera – jei kritika yra destruktyvi, ji gali kurti pesimizmą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų, mažinti pasitikėjimą vietos valdžia ir institucijomis.
2. Ekonominiai padariniai – nuolatinė neigiama miesto reputacija gali atbaidyti investuotojus, turistus ir potencialius naujus gyventojus.
3. Demotyvacija – jei kritika nėra lydima siūlymų, kaip spręsti problemas, ji gali skatinti apatiją tiek tarp gyventojų, tiek tarp miesto valdžios atstovų.
4. Socialinis susiskaldymas – pastovus skundimasis gali kurti įtampą tarp skirtingų bendruomenių grupių, politikų ir verslo atstovų.
Svarbiausia, kad kritika nebūtų vien tik skundimasis, bet skatintų diskusiją ir pasiūlymus, kaip miestą padaryti geresnį.
Svarbiau, kad į kritiką, pastabas ir pasiūlymus valdžia reaguotų. Tada neliks tų keturių išvardintų rizikų arba jos sumažės.
p.Robertai, užmiršai paminėti neveikiančių Nefo katilinių už 19 mln. Litų
Komentatoriui 00. O jūs nematote to, apie ką rašo Robertas? Gal užsimerkę vaikštot ir gyvenat? Šis (ir ne tik šis), pasak jūsų, „negatyvas” seniai bado visiems akis…Laikas būtų,kad visa tai matytų ir tie, nuo kurių priklauso miesto prestižas.
Negatyvus žmogus,
jis niekada nėra patenkintas tuo, ką turi,
jis dažnai skundžiasi viskuo ir visais, nes jam nuolat viskas blogai,
jis niekada nekalba apie gražius ir džiugus dalykus savo gyvenime,
jis nuolat dejuoja dėl savo likimo,
jis dažnai pavydi kitiems žmonėms jų sėkmės ir dėl to būna prislėgtas,
jis dažnai pasiduoda, nes mano, jog jam vis tiek nepavyks, todėl net neverta stengtis,
jis nenori girdėti jokių protingų problemos sprendimo būdų, jis tiesiog nori išlieti ant jūsų visą susikaupusį nepasitenkinimą ir pyktį,
jis daugybę kartų kalba apie tas pačias problemas.
Pijokas
Šaunuolis Robertas! Teisingai, linksmai, įdomiai.
Tiek nedaug, tiek nedaug mūsų liko,
Lyg ant kalno pušelės to pliko
Tiek nedaug, tiek nedaug čia, Tėvynėj.
Mes nei miško, nei brolių negynėm!
Anei sesės, kai nuožmiai ją puolė
Viso labo – nauji komjaunuoliai!
Pavėjui vis svyravom, dvejojom –
Iškirstiems būt lyg medžiai bijojom!?
Tiek nedaug, tiek nedaug praregėjom,
Kad čia siautės būriai niekadėjų!
Chunveibinų minia, padlaižūnų,
Išdarkytų ir protu, ir kūnais!
Nusipurtykim, kylam į šviesą,
Žemės kalną po kojomis tieskim
Ir iškilkim aukščiau jojo kurmių,
Ir prakeiksmų, murmėjimų, purvo!
Taip gražiai, taip gražiai uždainuokim,
Vėl dainom savo kraštą vaduokim
Nuo bastūnų – svečių nekviestų,
Vyčiais ginkim, kad taptų šviesu!
Tiek nedaug, tiek nedaug mūs dainuota,
Tiek nedaug Vardan Tos mūs kovota!
Vardan miško gyvybės, kaimo, raidės –
Su daina kilkim, broliai, te garsas aidės
Vardan sesės, tėvų, vardan mūsų likimo,
Vardan baltų tautų ryškaus palikimo!
Tiek nedaug, tiek nedaug mūs dainuota,
Tiek nedaug Vardan Tos mūs kovota!
Paskutines alesionkino misios.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Kam kam, o Aleksejunui ko gero puikiai zinoma, kas sukure jau beveik 20 metu rajone pagridnine strategija kaip Kultura ir Turizmas. Tam naudojant ES lesas ivairiems projektams sioje sriti.
O Meras tiesiog savo kadencijoje gavo si KULTURINIO TURIZMO palikima. Ir reikia kazka su juo daryti.
Tiek su zmonemis kurie aptarnavo sia sventaja kulturine nimba ir nesuprate kad ju realioji esme tai blizgucio sukurimas. Ir su Taryba kame preitu ponu kadencijos palikuonys reikalauja „Kulturizmo”. Tiek su tos strategijos testinumu. Nes rajono „Turistinis Kulturizmas”, kaip Sventoji Arka, atsidare toli grazu ne siame ir net ne preitame musu eros desimtmeti.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!ffffffffffffffffff Simtmecio desimtmeti. „Kulturizmo” idejos igyvendinimas prasidejo is karto po istojimo i ES ir atsiradus galimybei ES finansuojamiems projektams. O su Kultura, kaip neaiskiu danguje kybanciu objektu, buvo paprasciausia. Reiktu imti pilna visumine strategija, jos raida, o ne vien tik siai dienai eskaluojamo Kurortinio statuso.
Kvazi eik issipagiriok pries rasydamas komentara.