Okuličiūtės dvarelis baigiamas prikelti naujam gyvenimui.
Šią vasarą turi būti baigta Okuličiūtės dvarelio rekonstrukcija, pastate planuojama įrengti interaktyviąją ekspoziciją, kurios lankytojai susipažins ir su pačios Okuličiūtės vaiduokliu.
Įsikurs ir sukilėlių štabas
Naujienų agentūra BNS pranešė, kad Anykščių savivaldybė yra paskelbusi viešąjį pirkimą, kuriuo siekiama pastate įrengti ekspoziciją priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Joje turėtų būti atskleista dvaro ir Anykščių krašto istorija, literatūrinės Anykščių asmenybės.
,,Ekspozicijos koncepcijos rengėjai rašo, kad dvaro įkūrėja buvo išsilavinusi ir energinga kultūros puoselėtoja, o dvarelyje 1863 metų sukilimo metu veikė Sukilėlių štabas, slėpti ginklai.
Nepaisant to, apie dvarininkę nėra jokių patikimų istorinių žinių, nežinomas net jos vardas, nėra išlikusių atvaizdų, neaiškus jos likimas. Dvarelio rūsyje planuojama įrengti erdvę, kur „gyventų“ šios dvarininkės vaiduoklis – holograma, pasakojanti apie jos likimą, dvaro istorijas ir paslaptis.
Pastate taip pat turėtų būti įrengta ekspozicinė salė bei literatūrinė palėpė, joje būtų poilsio zona, apipavidalinta Anykščių šilelio motyvais. Ekspozicijų salėje būtų pasakojama Anykščių atsiradimo legenda, būtų įrengtas žaidimas, istoriją pasakojantis infografikas. Dvareliui skirtoje erdvėje būtų pristatomos veiklos, kurios jame vystytos skirtingais laikotarpiais. Norima įrengti žaidimą, kuris reikalautų surasti žodžius, sukurti interaktyviąją istorinių figūrų dėlionių sieną. Čia veiktų ir Sukilėlių štabas, o jame būtų pasakojama pagrindinio sukilėlių įrankio – dalgio – istorija. Rašytojų palėpėje būtų sustatyti skirtingų rašytojų krėslai su skaitykle, joje būtų galima rasti autoriaus tekstus. Čia būtų įrengtas didelis „Scrabble“ žaidimas. Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad įrengti ekspoziciją konkurso laimėtojas turės iki rugpjūčio 25 dienos“, – praneša BNS.
Pastatą grąžins bibliotekai
Paskutinis Okuličiūtės dvarelio šeimininkas buvo Anykščių rajono savivaldybės S. ir L. Didžiulių viešoji biblioteka. Šiame pastate veikė vaikų literatūros skyrius. Šiuo metu Okuličiūtės dvarelis yra Anykščių savivaldybės balanse.
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ,,Anykštai“ sakė, jog dar mero Kęstučio Tubio valdymo laiku buvo atsiradę investuotojai, kurie ketino dalyvauti Viešosios įstaigos steigime ir Okuličiūtės dvarelio administravime. Dabartinis meras dėstė, jog buvusiam merui investuotojai kažkodėl nepatikę, todėl jis jų paslaugų nepriėmęs. S.Obelevičiaus teigimu, po dvarelio rekonstrukcijos jis greičiausiai vėl bus grąžintas Anykščių rajono savivaldybės S. ir L. Didžiulių viešajai bibliotekai, kuri imsis planuojamos edukacinės veiklos.
Okuličiūtės dvarelio rekonstrukciją atlieka UAB ,,Kortas“. Projekto vertė 493 tūkst. eurų. 419 tūkst. eurų – Europos Sąjungos fondų lėšos, likusi dalis pridėta iš Anykščių rajono biudžeto.
Okuličiūtė – išgalvotas personažas
Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius, ,,Anykštos“ paklaustas, kodėl niekur neminimas Okuličiūtės vardas, juokėsi: ,,O bajoro Nykščio vardą kur nors atradote?“ Pasak muziejininko, XIX amžiaus viduryje sklypas, kuriame vėliau pastatytas Okuličiūtės dvarelis, priklausė Reginai Mikuličiuvnai, arba sulietuvinant – Mikuličiūtei. Ji buvo sklypo savininkė, tačiau gyveno kažkur kitur. Ir Mikuličiai, ir Okuličiai – žinomi Anykščių krašto dvarininkai. Tačiau kad kurie nors iš jų būtų statę dvarelį – istorinių įrodymų ar užuominų, pasak T.Kontrimavičiaus, nėra. ,,Okuličiūtės dvarelio, o drauge ir pačios Okuličiūtės istoriją sukūrė A.Vienuolis. Šia legenda jis apsaugojo dvarelį, pateikė, jog neva tai istorinis objektas, kurį reikia tausoti. Savotišku gaubtu rašytojas dvarelį uždengė“, – aiškino muziejininkas. T.Kontrimavičius dėstė, kad negana to, neva dvarelio statytoja Okuličiūtė yra išgalvotas personažas, bet ir pastatas – visai ne dvarelis. ,,Tai namas. Geras namas. Bet tokių, ir dar geresnių, Anykščiuose buvo ne vienas“, – aiškino muziejininkas.
Fantazavo rašydamas raštus valdžiai
Literatūros kūrinių apie Okuličiūtės dvarelį A.Vienuolis Žukauskas nėra parašęs – jis dvarininkės Okuličiūtės legendą kūrė oficialiuose raštuose, pasinaudodamas LTSR Aukščiausiosios tarybos deputato statusu. ,,Tuos rūmus su kolonomis prieš lenkmetį pasistačiusi sau vietinė dvarininkė Okuličiūtė. Viename rūmų gale apsigyvenusi ji pati, o kitame – įrengusi didelę salę – koplyčią, meniškai dekoruotomis sienomis, lubomis, pakraigais ir ornamentuotomis krosnimis. Į tą koplyčią suvažiuodavo apylinkės dvarininkai reformatai pasimelstų ir pakortuotų. Lenkmetyje tuose rūmuose buvęs Sukilėlių – revoliucionierių štabas. Vėliau Okuličiūtė buvusi suimta ir ištremta, o rūmai konfiskuoti, padovanoti generolui Amadai. Generolas Amada nerimęs Anykščiuose ir rūmus perdavęs sekretoriui. Sekretoriui mirus, tie rūmai ilgai buvo be šeimininkų. Vėliau užvaldęs juos Okuličiūtės giminaitis, dvarininkas Maleckis, bet Peterburge atsišaukęs dar artimesnis įpėdinis, atsargos valdininkas Zanevskis. Jis iškėlęs Maleckiui dėl namų priklausomybės bylą ir ją laimėjęs. Zanevskis tuose namuose išgyvenęs 26 metus ir bylynėjęsis su malūno savininkais dėl upės kranto. Jam mirus, tie namai vėl ėjo iš rankų į rankas, o visi jų savininkai vis bylinėjosi dėl upės kranto. Pagaliau teismas priteisė malūno savininkams padaryti pylimą, sustiprinti krantą ir apsaugoti parką ir rūmus nuo potvynių pavojaus, bet geras trečdalis parko jau buvo nugriautas. Kiek aš atmenu, vėliau tuose rūmuose gyvendavo pristavai, urėdai, įvairūs viršininkai, buvo vilnų karšykla, verpykla, grūdų sandėliai… Ir dabar šie rūmai neturi tinkamos paskirties, stovi labai apleisti. Tuose rūmuose 1917 – 1919 metais buvo revoliucinės literatūros sandėlis, kurį prižiūrėjo ir tvarkė anykštietis siuvėjas Zavandavičius, vėliau išvykęs į Tarybų Rusiją ir negrįžęs. “, – 1950 metų spalio 4 dieną oficialiame rašte dėstė A.Žukauskas, A.Baranausko memorialinio muziejaus direktorius. Anykščių muziejininkai neabejoja, kad Okuličiūtę didysis rašytojas ištraukė visiškai iš ,,lempos“, tikėtina, kad ir revoliucinę literatūrą, datuotą 1917-1919 metais, A.Vienuolis-Žukauskas į dvarelį ,,atgabeno“ tik tam, kad sustiprintų pastato vertę
Jau rašto pradžioje rašytojas paaiškino, kodėl kuria Okuličiūtės legendą – jis dėsto, jog Okuličiūtės dvarelio pastatą reikia perduoti muziejui, nes tai istorinė vertybė. ,,Dabar šie rūmai numatyti atremontuoti ir pritaikyti kokios įstaigos ar raštinės reikalams, kaip kad jis neseniai taip nevykusiai buvo pritaikytas grūdams supilti“, – dėstė rašytojas.
