Kartais skrandis miaukia tarsi neprijaukinta katė ir reikalauja maisto. Tačiau kūno linijos šaukia, kad daugiau į burną – nei vieno kąsnelio.
Kartais atrodo, kad gyvenimas tėra suveltų plaukų kuokštai ir imi svarstyti, kad sieloje, galbūt, apsigyveno nelabasis.
Kartais skrandis miaukia tarsi neprijaukinta katė ir reikalauja maisto. Tačiau kūno linijos šaukia, kad daugiau į burną – nei vieno kąsnelio.
Kartais atrodo, kad gyvenimas tėra suveltų plaukų kuokštai ir imi svarstyti, kad sieloje, galbūt, apsigyveno nelabasis.
Tai – vos kelios temos, kurias “Pačioje geriausioje knygoje” nagrinėja jos autorės žurnalistė Jurgita Vilčinskienė ir Irma Vilčinskienė.
Tik šį mėnesį pasirodžiusi “Pati geriausia knyga” skirta tiems, kurie mėgsta gaminti, tačiau tuo pat kartu sielvartauja dėl kūno linijų, kurie rūpinasi sveikata ir nori atnaujinti namų interjerą. Knygoje – lengvi ir šmaikštūs tekstai, puikios iliustracijos, išbandytų patiekalų receptai.
“Lietuvoje įprasta leisti knygas apie maisto gamybą, apie dietas, apie interjerą. Tuo tarpu mes daugelį gyvenimiškų reikalų sujungėme į vieną leidinį. Todėl šioje gyvenimo būdo knygoje kalbame ir apie virtuvę, ir apie egzorcizmą”, – sako autorės.
Kasdienėje virtuvėje gali būti ne tik nešvarių indų. Dar – kūrybos. Jos daug – kvapniuosius bazilikus tradiciškai beriant ne į mėsos patiekalus, bet į arbatos puodelį, o pavasarines kiaulpienes tvarkingai sluoksniuojant šaldiklyje.
Kaip prisijaukinti prieskonius, kokiuose produktuose „gyvena“ baubas? Pagaliau – „Pati geriausia knyga“ nebūtų pati geriausia, jei jos gerumas apsiribotų tik virtuve. Todėl knygoje – buities ir interjero patarimai, įvairios smulkmenos, lietuviškų pievų turtas.
Be to, galbūt kartu su knygos konsultantėmis – profesionaliomis kūno rengybos trenerėmis, pasaulio „Mis figūra“ čempionėmis, sportininko Sauliaus Misevičiaus auklėtinėmis Sigita ir Sonata Jums pavyks atsikratyti nereikalingų kilogramų?
Tai – dar ne viskas. Gražiame kūne turi gyventi graži siela. Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas sako, kad namai ir širdis bus ramūs tik tuomet, kai mūsų siela nebus sujaukta tarsi plaukų kuokštai. Tačiau ką daryti, jei kūliais verčiasi gyvenimas ir galbūt apsigyvena nelabasis? Tai – krūpčioti verčiantys dalykai. Sujauktas gyvenimas – kur kas rimčiau, nei po vakarienės neišplauti indai.
***
KNYGOS IŠTRAUKOS
Pas kunigą, teologijos mokslų daktarą egzorcistą Arnoldą Valkauską atvažiuoti pataikiau kaip tik tuo metu, kai nedidelėje Jonavos rajono Ruklos koplytėlėje vyko išlaisvinimo malda. Kunigas meldėsi už dar nė penkiolikos metų neturintį vaiką, kurį buvo apsėdusios piktosios dvasios.
Tai, kas vyksta kuklioje koplyčioje, nuo pašalinių akių saugo aklinai užtrauktos užuolaidos. Išlaisvinimo maldoje dalyvauja tik artimi žmonės. Todėl teko laukti už durų. Tačiau bet kuris iš mūsų sutiktų nemiegoti kelias naktis, kad bent akies krašteliu galėtų išvysti šias, atrodytų, paslaptingas apeigas.
Kas gyvena žmoguje – šizofrenija ar piktoji dvasia? Kas namuose bilda – pelės ar nelabasis? Klausimai, į kuriuos atsakymo dažnai ieško ir egzorcistas.
***
Išgyvenau visą siaubą, kurio pavadinimas „Aš einu sportuoti“. Pradžia būna tokia. Iš karto bandai apsimesti, kad viską žinai, o pirmieji pratimai, kuriuos rodo trenerės, tau yra nepaprastai lengvi. Vienas juokas.
Pradžioje šnairuoji į kitus, sportuojančius salėje, ir svarstai: „Įdomu, ar jie pastebi, kokia aš stora?“ Tada ir vėl bandai įtraukti pilvą. Tiesa yra tokia – sporto salėje tu ir tavo pilvas aplinkiniams neįdomūs.
***
Mano krikšto sūnus Arnas pastaruoju metu pamėgo filmus apie poną Byną. Atvirai tariant, juokinga ir man. Ypač ta serija, kai ponas Bynas bando doroti kalakutą. Todėl jei kaip tik dabar bandote įsprausti kalakutą į orkaitę, sustokite. Visai nebūtina sekti pono Byno pavyzdžiu.
***
Ilgą laiką kalendra man atrodė VPN – visiškas prieskonių nesusipratimas. Tačiau vėliau atradau jos skonį ir aromatą. Bet kuriuo atveju tai – gana specifinis prieskonis, kurį reikia „prisijaukinti“. Tiesa, aš kol kas labiau „draugauju“ ne su kalendros grūdeliais, bet su žaliąja jos dalimi – lapais.
Darau taip. Tuščią pusės litro talpos stiklainį pripildau pjaustytų kalendrų lapelių. Tada užpilu pomidorų padažu, dar įmetu smulkinto česnako. Viską išmaišau ir – į šaldytuvą. Puikiai tinka mėsos patiekalams pagardinti.
***
Turbūt daugeliui teko girdėti, kad pavasarį geltonai nuo pienių užsidegusi pieva yra ne tik penas akims, bet ir tobulas naudingų medžiagų šaltinis. Todėl jų, pienių žiedų, užsišaldykite. Tai vienas iš itin retų augalų, kurių negalima džiovinti – džiovinama pienė pavirsta į pūką.
***
Vienas iš knygoje pateikiamų receptų
Mėsos, bulvių ir cukinijų kepsneliai
Paruoškite 0,5 kilogramo maltos mėsos – įberkite druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, įtarkuokite svogūną, įmuškite kiaušinį. Jei kepsnelius formuoti sunku (nelygu, kokią mėsą vartojate), papildomai įberkite miltų ar džiūvėsėlių.
Formuokite delno dydžio kepsnelius. Juos sudėkite ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Ant viršaus užkrėskite virtos bulvių košės, o ant bulvių košės – tarkuotų cukinijų. Jei mėgstate, cukinijas galite sumaišyti su taip pat tarkuotu olandišku sūriu, tarkuotomis paprikomis ar smulkintais grybais.
Kepsnelius aptepkite majonezu ir šaukite į įkaitintą orkaitę. Kepkite 190 laipsnių temperatūroje 30–40 minučių.
