Prieš porą mėnesių Anykščiuose įvykęs Lietuvos kraštotyrininkų draugijos (LKD) XIII-sis suvažiavimas šiandien dar sklando jo dalyvių atmintyje, tačiau praėjus keliems dešimtmečiams, daug kas liks užmarštyje. Tada atmintį atgaivinti padės fotografo Tautvilio Užos nuotraukos, kurių per 100 saugo Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius.
Džiugu, kad reikšminga fotografo, kraštotyrininko veikla neliko nepastebėta. Už aktyvų darbą Lietuvos kraštotyros draugijos XIII-ojo suvažiavimo metu, parodytą iniciatyvą, didelį atsakingumą ir nuoširdumą fotoaparatu fiksuojant suvažiavimo akimirkas bei pagalbą įgyvendinant renginio programą T. Užai skirta Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos padėka.
Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys T. Uža nuotraukose įamžinto ne tik 2023 m. balandžio 22 d. Anykščių viešojoje bibliotekoje vykusio LKD XIII suvažiavimo akimirkas. Nuo 2012 m. aktyviai įsitraukęs į anykštėnų kraštotyrininkų veiklą, T. Uža nepraleido nei vieno anykštėnų kraštotyrininkų sambūrio „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“, įamžino visų, per praėjusį dešimtmetį vykusių sambūrių akimirkas. Net ne dešimtys, o jau keli šimtai nuotraukų dabar yra saugoma skaitmeninėse laikmenose.
Ne tik fotoaparatu T. Uža fiksuoja savo krašto istoriją. Jis kalbina žmones, užrašo prisiminimus ir savo lėšomis leidžia kraštotyros knygas. Visos kraštotyrininko knygos skirtos gimtojo Viešintų krašto istorijai įamžinti ir perduoti visa tai ateinančioms kartoms. Kraštotyrininko knygos ir fotografijos dažnai eksponuojamos Anykščių viešojoje bei filialų bibliotekose. Kraštietis vyksta į susitikimus su skaitytojais, pristato jiems savo knygų bei fotografijų parodas, dalinasi kraštotyros medžiagos rinkimo patirtimi.
Mokytoja Eugenija Katauskienė apie T. Užą rašė: „Į gimtinę žvelgdamas kitu rakursu, T. Uža prakalbina jos istoriją įvairių žmonių lūpomis. Tai yra teisinga. Istorija negali būti vieno žmogaus nuosavybė. Ji yra šeimų, giminių istorija. Kiekvieno vis kitokia, nepakartojama, įdomi ir turinti išliekamąją vertę. <…> T. Uža leidžia kalbėti visiems, neįstatydamas į jokius rėmus, todėl pasakojimai įdomūs, drąsūs, laisvi“.
Audronė BEREZAUSKIENĖ, AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
