Pasaulio anykštėnų bendrija skelbė akciją „Atminimo šviesa ant protėvių kapų“ ir kvietė anykštėnus lapkričio 1 ir 2 dienomis stabtelti prie senųjų XIX a. Anykščių parapijos kapinių ir žvakutės liepsnele pagerbti čia amžinajam poilsiui atgulusius krašto žmones. Lapkričio 4-osios rytą senosiose kapinėse buvo matyti tik viena kita sudegusi žvakelė, tačiau kalbinti anykštėnai teigė, jog žvakučių degė ne viena dešimtis, o ši pirmą kartą organizuota akcija turėtų tapti tradicija.
Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius: „Tiems, kam buvo svarbu uždegti žvakutę senosiose Anykščių kapinėse, tai ir padarė. Aš pats porą kartų buvau užsukęs į šias kapines – taigi lapkričio 1-osios dienos vakarą vienu metu degė 70–80 žvakučių, apsilankęs Vėlinių dieną suskaičiavau apie 10 žvakelių. Pasaulio anykštėnų bendrijos akcijos „Atminimo šviesa ant protėvių kapų“ nereikėtų laikyti kažkokiu grandioziniu projektu, tai tiesiog graži idėja, primenanti žmonėms, kad ir čia, prie Koplyčios, amžinajam poilsiui taip pat atgulę anykštėnai, kad galbūt einant pro šią vietą, kaip ir pro bet kurias kitas kapines, būtų gražu uždegti žvakutę. Aš ir pats uždegiau žvakelę… Nors nei mano paties, nei mano šeimos sąsajų su senosiomis kapinėmis nėra, niekas iš artimųjų čia nesiilsi. Tam, kad kasmet šiose kapinėse suliepsnotų žvakelės, reikia jog žmonės daugiau apie jas žinotų. Galbūt įvardinti konkrečius čia palaidotus asmenis, galbūt dažniau priminti, kad čia yra kapinės. Paskutiniai palaidojimai čia buvo prieš I–ąjį pasaulinį karą, o 1964 metais šios kapinės buvo oficialiai uždarytos. Taigi praėjo šimtas metų, pasikeitė kelios kartos, daugelio sąmonėje ši vieta neturi nieko bendro su kapinėmis. Tad mūsų, Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių skyriaus, tikslas apie tai kalbėti, priminti.“
Judita SKAČKAUSKIENĖ, Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių skyriaus atsakingoji sekretorė: „Manau, kad pirmas blynas tikrai neprisvilo ir ši graži akcija kitais metais turės tęsinį. Kiek teko girdėti iš aplinkinių ar pačiai su kuo kalbėtis, žmonės labai nuoširdžiai pažiūrėjo į šią idėją ir jokių nusiskundimų dar neišgirdau. Tik pirmadienio rytą susirinkę į darbą svarstėme, kas nurinko nuo kapinių sudegusias žvakeles. Lapkričio 1-ąją jų tikrai buvo ne viena dešimtis… Per šias Vėlines teko lankytis Radviliškyje, kur miesto centre yra jau daugiau kaip 100 metų neveikiančios kapinės ir nemačiau nė vieno antkapio, ant kurio nedegtų žvakelė. Galbūt tokios pavienės akcijos galėtų virsti į vieną visuotinę akciją, kurios metu žvakelių liepsnos įsižiebtų ant jau seniai uždarytų kapinių.
Tikriausiai tik vos vienas kitas anykštėnas žino apie savo giminaičius, besiilsinčius senosiose Anykščių kapinėse. Vadinasi, tas žvakeles degė eiliniai anykštėnai, kuriems ši mūsų pasiūlyta idėja pasirodė priimtina…“
Rimantas VANAGAS, rašytojas: „Tikrai yra nemažai anykštėnų, kurių protėviai ilsisi senosiose kapinėse, tad tokia idėja – prisiminti juos uždegant žvakelę – man atrodo labai graži ir prasminga. Į kapines ėjau ir su sūnum, ir su anūku, uždegėm žvakutes, pabuvom… Plačioj erdvėj, po senais medžiais liepsnojančios raudonos ir baltos žvakelės – man šis vaizdas patiko. Ant paminkliuko buvo pridėta daugybė žvakių, o visoje teritorijoje jų buvo iki šimto. Kitą dieną sudegusios žvakutės buvo nurinktos, tad žmonėms galėjo pasirodyti, kad jų tiesiog nebuvo… Senosiose kapinėse ilsisi ne vienas tūkstantis anykštėnų, tad anksčiau, kai toje vietoje vyko „dainos, šokiai, estrada“, man kėlė didelį pyktį, juk tai sakrali vieta. Dabar atrodytų,viskas grįžta į savo vėžes… Gal tik žodis „akcija“ čia nelabai tinkamas… Man prasminga atrodo ir profesoriaus Algirdo Avižienio pasiūlyta idėja, kad remiantis žmonių prisiminimais, bažnytinėmis knygomis senosiose Anykščių kapinėse atsirastų memorialas su iškaltomis čia besiilsinčių anykštėnų pavardėmis…“
-ANYKŠTA
