Paieškokime gerų valdžios darbų

Juozas RATAUTAS

Nedrąsiai kalasi pirmieji rinkimų daigai – pastebėti galima ne tik žvilgtelėjus į kalendorių. Vienas kandidatas į valdžią, pasirodydamas socialiniuose tinkluose, prikabina šalia miesto herbą, kitas – pasigiria, pavėžėjęs humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, dar kitas – demonstratyviai pasirašo vienokią ar kitokią bendro darbo sutartį, pateikdamas tai visuomenei, kaip reikšmingą faktą. Vienas pasiūlo nemokamą pavėžėjimą po miestą autobusu, kiti- anykštėnus sveikinimų tekstuose pavadina mielais, gerbiamais, brangiais … Vis tik dar nebuvusiems valdžioje, bet norintiems jais tapti, pakaks gausiai pažerti pažadų, o jau esantiems ar buvusiems – parodyti, ką padarė.

Būdamas šiek tiek egoistu, kažkiek visuomenininku ir visišku anykštėnu vis labiau pagalvoju, ar mane tenkina pastarųjų kadencijų valdžios sprendimai – ką jie padarė mums ,kad gyventume geriau ir patogiau. Ką jie nuveikė, kad rajono finansiniai resursai būtų panaudojami gyventojų interesams ir reikmėms, kad valdžios veiksmai nors kažkiek koreliuotų su čia gyvenančių žmonių lūkesčiais. Skeptišku lieku ne tik aš, bet ir dažnas sutiktas ir pakalbintas anykštėnas. Gal geriausią dovaną iš valdžios esu gavęs Sigučio pradėtą ir Kęstučio pabaigtą stadioną šalia Jono Biliūno gimnazijos, kur sveikai praleidžiu rytinę valandą.

Žinoma, ne tik tai. Tad pabūkim ekspertais ir pabandykim įvardinti bent po 3 kiekvienos rajono valdžios reikšmingus darbus, kurie sąlygoja geresnį, patogesnį anykštėnų gyvenimą, sumažina socialinę atskirtį. Tuo tarpu nelieskime blogų darbų: dujinių katilinių, dėl kurių miesto žmonės kenčia, nekalbėkim apie „amfibijas“ ar „tiubinginius“ skandalus, „auksines tvoras“ ir „žaliąsias varles“. Mat jį bala, pamirškim, kad mokesčių mokėtojai valdininkams mokėjo ir už blogai atliekamas pareigas, skandalus, savų žmonių protegavimą ar neveiklumą. Taigi, anos kadencijos valdžią pagirčiau už kelių, miesto gatvių ir šaligatvių statybą – vaikštom, važinėjam, pastebim. Antru labai reikšmingu projektu išskirčiau miesto šilumos tinklų pertvarkymą nuo dujinio šildymo į pigesnį – biokurą. Pamatėm mažesnes sąskaitas, pajutom didesnį atlyginimų ar pensijų likutį piniginėse. Ir trečia – už pastangas pritraukiant „Baltic Sofa“ įmonę į rajono socialinį – ekonominį gyvenimą. Bemaž 200 anykštėnų rado darbo, nors šiek tiek pagyvėjo rajono ekonomika, žmonių užimtumo lygis. Padėkit surasti 3 gerus šios valdžios darbus. Svarbiais juos žmonėms gal ir nepavadinčiau, tačiau grandioziniais – dviračių ir pėsčiųjų tako dešiniajame upės krante statybą, miesto vietovės šalia autobusų stoties pertvarkymą, na dar gal kelių iš biudžeto lėšų remiamų objektų įsteigimą. Vieną jų galima pavadinti vienetiniu projektu miestui ir turistams, bet kenksmingu vietos bendruomenei; antrajam, daug kainavusiam iš vis sunkiai sekasi rasti paskirtį. Netgi rajono tarybos nariai, finansavę jį, nežino projekto reikšmės bei paskirties. Tad tenka pastebėti ir, galbūt, konstatuoti, kad ši rajono valdžia yra ganėtinai pavargusi, sunkiai besiorientuojanti anykštėnų gyvenimo procesuose, mažokai kreipianti dėmesio į jų poreikius. Nors abiejų kadencijų valdžia nepilnai išnaudojo rajono resursus žmonių lūkesčiams tenkinti, vis tik anosios palikimas, mano galva, yra didesnis. Na bet neskubėkim su išvadomis, iki kadencijos pabaigos dar visi metai – pamatysim, ar valdininkų malonūs žodžiai turi kokią reikšmę ar jie – tik tuščiai skambantys.

Gal kai kas iš dabartinių valdžios asmenų ir galėtų pretenduoti į aukštus postus kitai kadencijai, tačiau tikrai nelinkėčiau visiems. Kai kuriems jų rekomenduoju tobulinti kvalifikaciją lyderystės, valdymo, ekonomikos ir verslo, bendravimo ir bendradarbiavimo klausimais. Pretendentams privalu būti pasiruošiems ir turėti tinkamas tokiam darbui, ir kvalifikaciją, ir asmenines savybes. Ne gyventojai, o renkamieji asmenys turi tobulėti ir tobulinti savo veiklos ir valdymo stilius, plėsti gebėjimo galimybes. Žmonės turi būti tikri, kad valdžia bus skaidri, kad išlaidos valdymui bus efektyvios ir duos maksimalią pridėtinę vertę, kad veikla bus nukreipta žmonių gerovei didinti.

Stiprų proveržį gyventojai nori pajusti verslo, pramonės srityse. Tai sąlygotų naujas darbo vietas, didesnį atlyginimą, demografinių rodiklių gerėjimą, didesnes galimybes kultūros – švietimo, socialinėje sferoje. Nenormalu, kai iš užsienio kapitalo šalyje statoma 21 įvairios paskirties gamybos įmonė, kuriose jau sukurtos ir dar atsiras 5 – 10 tūkstančių naujų darbo vietų – gi pas mus net tokių užuomazgų nėra. Ekonomika nėra tikslusis mokslas – joje dalyvauja žmogus, tad valdžios pareiga sudaryti prielaidas pažangai. Paskirstyti surinktus mokesčių mokėtojų pinigus daug pastangų nereikia – turim juos uždirbti.

Gražūs veidukai socialiniuose tinkluose ar saldūs sveikinimo žodžiai prieš šventes manęs „neužkabina“ – reikia reikšmingos veiklos, kad įgyti pasitikėjimą ir gauti anykštėno balsą. Kiekvienam, kas sieks valdžios mandato, linkiu gerai pasverti savo galimybes, gebėjimus ir juos pasitikrinti ne partijų būstinėse. Siekiantys atstovavimo turi sau pasakyti: duok man Viešpatie jėgų padaryti ką galiu, duok proto nedaryti ko negaliu ir duok išminties man atskirti vieną nuo kito.