Pajūris kovai dėl Europos kultūros sostinės vardo vienija jėgas, iš Anykščių savivaldybės – kol kas jokių žinių

2022-ųjų metų Europos kultūros sostine siekiančios tapti šalies savivaldybės Anykščiams žada būti labai stipriomis konkurentėmis.

Pajūrio Klaipėdos, Neringos ir Palangos savivaldybės, drauge siekiančios 2022 metais tapti Europos kultūros sostine, su programa „Kylam į vėją“ pabrėš regiono daugiakultūriškumą, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Bendram vienijančiam siekiui tapti Europos kultūros sostine susibūrė ne tik Klaipėda, Neringa ir Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas, neabejotinai vienas ambicingiausių ir perspektyviausių Lietuvoje. Jo bendruomenės nariai pasirinko naują, kultūriniu proveržiu paremtą raidos kursą, leisiantį pasiektį, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Multikultūrinei paraiškos filosofijai perteikti pasitelktas laivo kursą į vėją nusakantis jūrinis terminas – beidevindas (anglų k. – By The Wind, olandų k. – Aan de wind, danų ir norvegų k. – Bidevind). Tai tik didžiausius iššūkius pasitinkantiesiems ir reikšmingų pokyčių siekiantiems skirtas kursas, perfrazuojant lietuviškai skambantis „Kylam į vėją“. Paraiškos rengėjai atkreipia dėmesį, kad jūreivių bendruomenė nuo pačių seniausių laikų buvo bene margiausia kultūrine prasme: viename laive kaip anksčiau, taip ir dabar sugyvena bei bendrą kalbą randa įvairiausių tautų ir papročių žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas.
Trijų pajūrio miestų parengta Europos kultūros sotinės programa suskirstyta į keturias esmines kryptis – „Kintantis identitetas“, „Gyvybinga bendruomenė“ , „ Ateities kultūra“ , „Erdvė kurti ir ilsėtis“. Jas sudaro kryptį atitinkančios strategijos bei „Kultūros švyturiai“ – kelrodžiai projektai, orientuoti į išskirtinumą, europinę dimensiją, kokybę, prieinamumą visuomenei bei tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Preliminariai numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos biudžetas sieks apie 30 milijonų eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų numatoma padengti ir privačių rėmėjų lėšomis. Preliminarus programos biudžetas bendrai planuojamas penkeriems metams nuo 2017 iki 2022 metų, o minėtos lėšos būtų skiriamos europinės kultūros programos įgyvendinimui, reklamos kaštams ir kitoms projekto išlaidoms.
Taip pat iki 2022 metų Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje numatoma renovuoti, modernizuoti ir išmaniesiems kultūros ar aktyviems socialiniams visuomenės poreikiams pritaikyti apie 40 kultūros infrastruktūros objektų ir viešųjų erdvių.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip dviem Europos miestams. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.
Europos kultūros sostinės titulo taip pat ruošiasi siekti Kaunas, Rokiškis, subūręs šiaurės Lietuvos regioną, apie planus siekti šio titulo anksčiau yra pranešusios ir kitos Lietuvos savivaldybės.
Galutinis paraiškų teikimo terminas yra gegužės 24 diena.
Kokia programa žada nustebinti Anykščių rajono savivaldybė – kol kas neskelbiama.