Liepos 16 dieną prie Puntuko akmens vyko legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamos „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 77 metų sukakties minėjimas.
Liepos 16 dieną prie Puntuko akmens vyko legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuojamos „Lituanicos” skrydžio per Atlantą 77 metų sukakties minėjimas.
1933 metų liepos 15 dieną apie 6 valandą 24 minutės pakilę skydžiui iš Niujorko į Kauną ir ketinę įveikti 7186 km skrydį į Lietuvą, S. Darius ir S. Girėnas išsvajotos gimtinės taip ir nepasiekė. Jų lėktuvas „Lituanica” sudužo liepos 17 – osios naktį 36 minutės po vidurnakčio Vokietijos Soldino miške, iki Kauno likus vos 650 km. Oficiali katastrofos priežastis neaiški. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvyko dėl audros ir sugedus motorui…
Penktadienio vakarą gausiai prie Puntuko milžino, kuriame įamžinti kiti du Tėvynės milžinai, susirinkę anykštėnai ir miesto svečiai dar kartą išgyveno tą tragišką Lietuvos sūnų žūtį. „Susirinkome čia, kad galėtume pažvelgti praeitin į mūsų gyvybingumo ištakas, – minėjimo dalyviams sakė vakaro vedantieji. – Kokie dvasios gigantai turi gimti, kad įvykdytų tokį žygdarbį? Bet tai buvo paprasti Lietuvos vaikai, kuriuos pagimdė paprastos Lietuvos motinos. Gimtinė jų širdyse pasėjo šviesios dvasios grūdą, kuris augo jų širdyse, o nusprendę įveikti rūstų ir galingą Atlantą lakūnai S. Darius ir S. Girėnas siekė iškelti gimtosios Lietuvos vardą į aukštybes. Tai buvo galingas žygis tautai, bet pavojingas gyvasčiai. Mūsų jaunoje šalyje parskrendančių lakūnų laukė senas ir jaunas, ypač jaunoji karta, kuriai S. Darius ir S. Girėnas parašė testamentą. Bet lakūnai neatmetė ir pralaimėjimo prieš Atlantą galimybės…”
Anykščių meras Sigutis Obelevičius susirinkusiesiems sakė, kad „S. Darius ir S. Girėnas skrido per Atlantą įkvėpti tautą naujiems iššūkiams, naujiems dideliems darbams…
Anykščių šaulių sąjungos vado pavaduotojas Mindaugas Nefas kalbėjo: „Puntuko akmuo – paminklas dviems tautos didvyriams. Jų skrydis – tai simbolis tarp dviejų Lietuvų: viena Lietuva – tai mes, kita – už Atlanto… Ką reiškia šis žygdarbis Lietuvai? Ką aš galėčiau padaryti Lietuvos labui? Kokiu žygdarbiu tęsti S. Dariaus ir S. Girėno kelią? Tai svarbi užduotis kiekvienam iš mūsų…Kviečiu kurti savo valstybę, aukotis dėl savo jaunos Lietuvos… Dėkoju tau, Steponai Dariau ir Stasy Girėnai!…”
Prieš vidurnaktį Anykščių šilelio padangėje pasigirdo Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio variklio gausmas. Geležinis paukštis pakibo virš Puntuko akmens ir savo žibintų šviesa dar kartą privertė išgyventi vieną didžiausią XX a. tautos tragediją… Legendinių lakūnų įamžinimo vietoje skambėjo saviveiklininkų dainos ir posmai, sukosi jaunimo poros, o patrankų gausmas drebino Anykščių šilelį S. Dariaus ir S. Girėno, Tėvynės garbei…Minėjimo dalyvių sugiedota Tautiška giesmė simbolizavo, kad mes neužmiršime didvyrių skrydžio ir dirbsime vardan tos Lietuvos….
Neišsipildė rajono tarybos narės, krikščionės demokratės Aldonos Daugilytės pranašystė, kad vienu metu netoli vienas šalia kito vyksiantys renginia – S. Dariaus ir S. Girėno minėjimas bei sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo” – gali užgožti vienas kitą, o ypač, anot deputatės. pastarojo tranki muzika gali trukdyti minėti legendinį skrydį per Atlantą. Deja, taip neatsitiko. Prie Puntuko akmens vyksiantį renginį trukdė žiūrėti tik šalia įjungto elektros srovės generatoriaus burzgimas…
Taip pat neišsipildė rajono mero S. Obelevičiaus lūkesčiai: meras yra sakęs, kad, galbūt, „Velnio akmens” dalyviai tuo metu, kai bus minimi didvyriai lakūnai, nustos linksmintis Dainuvos slėnyje ir su fakelais patraus link Puntuko… Vis dėlto, išskirtinės kultūros mėgėjų patriotinis renginys nesudomino…
