Paminėtos kanklių meistro Juozo Lašo 110- osios gimimo metinės

Nuo seniausių laikų Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje švenčiami dangiškojo šeimų globėjo Šv. Juozapo atlaidai. Tą dieną bažnyčioje vyksta pasirengimo Šv. Velykoms rekolekcijos, kadaise sutuokdavo bent vieną ar daugiau skubančių jaunavedžių porų, miestelyje vykdavo linksmybės, ta diena – vienintelė Gavėnioje kuomet galima linksmintis.
Šių metų Juozapinės pažymėtos vieno garsiausių parapijos Juozapų – kanklių meistro Juozo Lašo 110 gimimo metinių jubiliejaus paminėjimu.

Kovo 18 – tos, penktadienio pavakarę, Svėdasų kultūros rūmuose koncertavo kanklių muzikos ansamblio „Pasagėlė“ muzikantės, prisiminimais dalijosi ansamblio įkūrėja Asta Motuzienė bei dabartinė nuo 2014 metų jaunuosius kanklininkus Užpaliuose ugdanti vadovė, anykštėnė Jolita Novikienė.
Peržiūrėta ištrauka iš Nijolės Baužytės televizinio ciklo „Mūsų miesteliai“ filmo apie Svėdasus ištrauka, kurioje apie kankles, jų gamybą kalbėjo pats meistras, gyvenęs Savičiūnų kaime, J. Lašas (1912 – 2005).
Pirmąsias kankles jis pagamino dar 1934 metais, būdamas vos 22 metų, pasižiūrėdamas į klebono Jono Kraniausko turėtas Stasio Rudžio gamybos kankles. Padarė tokias pačias, o gal net geresnes.

Šeštadienį, kovo 19 dieną, Nepriklausomybės sodelyje šalia paminklo kan. Juozui Tumui – Vaižgantui, iškelta Lietuvos vėliava, Svėdasų bažnyčioje švęsti Šv. Juozapo atlaidai. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė vietinis klebonas Raimundas Simonavičius, o išpažinčių klausėsi, dvasiniais patarimais stiprino, viltį gaivino svečiai – Kamajų klebonas Egidijus Vijeikis bei Juodupės ir Onuškio klebonas Aivaras Kecorius.
Juozapinių vakare bibliotekininkės Rūtos Neniškienės iniciatyva į Svėdasų „knygų namus“ susirinko krašto eiliuotojai, kultūros organizatoriai. Skaitytos savų kūrėjų, Aukštaitijos poetų eilės, prisimintas Juozas Tumas – Vaižgantas, skambėjo gitaristo, bardo Algimanto Barono dainuojamos dainos.

Tuomet ir prasidėjo ilgas kultūrinis J. Lašo darbas, per ilgą gyvenimą sumeistravo beveik tūkstantį puikiausių instrumentų, žadinusių tėvynėje ir plačiame pasaulyje gyvenančių lietuvių tautinius jausmus.
A. Motuzienė, nūnai vadovaujanti tradicinių kanklių moterų ansambliui „Laumakė“ Anykščiuose, prisiminė tolimus 1991 metus, kuomet susipažino su meistru, įsigijo kanklių, įkūrė jau tris dešimtmečius gyvuojantį ansamblį „Pasagėlė“. Pradžioje, didžio pakilimo metu, ansamblis būrė net keturias dešimtis mokinukų, daugiausia mergaičių, grojusių išimtinai tik meistro J. Lašo pagamintomis kanklėmis. Dailiomis, iš rinktinio klevo bei eglės medžio lentučių klijuotomis, 16 dvigubų stygų skambančiomis, tautinais raštai išmargintomis. Įdomu, kad energinga vadovė beveik tuo pačiu metu subūrė kelių kanklininkų ratelį ir Svėdasuose, kuris po kelių metų sunyko.
Kadaise Svėdasuose, dar nuo tarpukario laikų, gyvavęs didžiausias rytų Aukštaitijoje kankliavimo centras (pavasarininkų kanklių orkestrėliui vadovavo vargonininkas Petras Vinkšnelis) persikėlė į gretimą Užpalių kraštą. Neveltui senasis meistras sakydavo, kad jo širdis Užpaliuose, o kūnas Svėdasuose, tad ir garbingiausieji J. Lašo jubiliejai pirmiausia švęsti kaimynuose, o tik paskui tėviškės miestelyje.
Pasak kultūros puoselėtojos, vadovavusios ansambliui net 16 metų, muzikinį išsilavinimą ir tautinę kultūrą pažino daugiau nei šimtas Užpalių krašto mergaičių ir berniukų. Ansamblis dalyvauja įvairiuose konkursuose, šventėse, respublikinėse dainų šventėse, už ilgametę veiklą yra pelnęs „Aukso paukštę“.
Koncerte dalyvavo 10 mergaičių. Ir kiekviena, kaip ir vadovė J. Novikienė, tautiniais drabužiais, tvarkingais, į kasas supintais, sušukuotais plaukais, džiugesiu, giedra šypsena veiduose. Matyti, kad joms tikrai gera, tikriausia palaima kanklėmis groti. Tad jų atlikti valsiukai, polkos, „Dirižablis‘, „Ružavais kraštais“, „Kad aš turėčiau aukštus“, „Žvirblelio“ ir „Šoco“ miksas, kovojantiems už laisvę skirta daina „Per lygius laukus“ ir kiti kūrinėliai tiesiog užbūrė, įtraukė į tą džiugią melodijų nuotaiką.
Pažymėtina, kad šiais jubiliejiniais metais tai jau antrasis J. Lašo atminimo koncertas Svėdasuose – sausį meistras pagerbtas, taip pat „Pasagėlės“ vadove buvusios, Loretos Liaugaudės liaudies instrumentų ansamblio, taip pat grojančio kukliojo meistro iš Savičiūnų pagamintomis kanklėmis, iš Utenos koncertu. J. Lašo portretas yra Lietuvos šimtmečio proga sukurtoje Šimtmečio svėdasiškių galerijoje.