Paminklas, prieš 25 – erius metus vienijęs tautą

Sekmadienį, po Šv. mišių, Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje anykštėnai ir miesto svečiai rinkosi prie paminklo vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui paminėti šio paminklo pastatymo 25 -metį. Prisiminimais apie savo didžiausią ir geriausią darbą pasidalino paminklo autoriai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius bei tuometinis Anykščių rajono valdytojas Algimantas Dačiulis.
Prieš 25 metus parašytą eilėraštį paminklo atidengimo proga skaitė rašytojas, A. Baranausko premijos laureatas Rimantas Vanagas.

Renginį pradėjo aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas Maironio eilėmis „Tu vainiką nupynęs ant Anykščių uždėjai“, kurios skambėjo ir per paminklo atidengimą prieš 25 – erius metus. Buvęs Anykščių rajono valdytojas A. Dačiulis prisiminė, kad idėja pastatyti paminklą A. Baranauskui kilo Anykščių krašto šviesuoliui, meno mylėtojui, vėliau buvusiam kultūros ir švietimo ministro pavaduotojui Vytautui Balčiūnui, jai pritarė Anykščių visuomenė. Pasak A. Dačiulio, paminklo statybai buvo surasta lėšų neuždarant nė vienos kaimo mokyklos ar felčerinio punkto.
Dėl paminklo vietos vyko karštos diskusijos su tuomet apleistoje, girtuoklių ir prekiaujančių bobučių pamėgtoje aukštumėlėje konditerijos cechą norėjusių statyti verslininkų ir Anykščių miesto šviesuomenės, kuri sugebėjo įrodyti išskirtinę paminklui šalia bažnyčios tinkančią būtent šią vietą. Beje, rašytojas R. Vanagas prisiminė, kad vaikystėje eidamas į mokyklą aplenkdavo šią vietą, nes pakalnės krūmai buvo virtę viešuoju tualetu…
Dėl paminklo atsiradimo ženklios ir šviesios atminties monsinjoro Alberto Talačkos pastangos smulkių prekeivių, vaikų ir girtuoklių užimtą erdvę šalia bažnyčios paversti sakralia, įamžinančia Anykščių dvasios galiūną – A. Baranauską, vieta.
Paminklo A. Baranauskui projektas buvo pristatytas 1991 – ųjų liepą. Rajono kultūros ir švietimo komisija siūlė paminklu įprasminti 1992 – ųjų lapkričio 7 – ąją minimą Anykščių miesto 550 metų jubiliejų ir pristatė skulptoriaus A. Sakalausko projektą. „Projekte regime – pro senąją barokinę bažnyčią primenančią arką laiptais leidžiasi vyskupas Antanas Baranauskas. Jo kūrybinę ir ganytojišką misiją tarsi palaimina nematoma, bet iš atskirų tikrovės formų teregima Tėvyne ir Kūrėjas talentingai išreikšti arkos nišoje žmogaus pavidalo siluetu. Paminklo projektas pasižymi skoningomis proporcijomis, tauria sukauptimi, įspūdingu menininko gyvosios atminties išryškinimu“, – apie projektą 1991 – ųjų liepos 10 d. rašė „Anykšta“.
Paminklo kūrimo darbai užtruko, jo statybą teko derinti su tuometine šalies valdžia. 1992 – ųjų sausio pabaigoje netgi buvo pastatytas paminklo maketas, kurį apžiūrėjo tuometinis Urbanistikos ministras Algimantas Nasvytis, kuriam vietovė, paminklas paliko gerą įspūdį ir paminklo statybai jis pritarė.
Paminklo gamybos ir pastatymo darbus vainikavo 1993 – iųjų rugpjūčio 29 – ąją, sekmadienį, vykusios įtaigaus ir meniško paminklo atidengimo ir šventinimo iškilmės, kuriose dalyvavo aukšti valstybės pareigūnai, bei dvasininkai.
Į paminklo atidengimo ir šventinimo iškilmes tūkstančiais susirinkę anykštėnai džiaugėsi, kad bent tą valandą prie paminklo greta stovėjo kairė ir dešinė, pozicija ir opozicija, Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas…
Per paminklo 25 – etį A. Baranausko giesmes ir „Anykščių šilelį“ giedojo Anykščių folkloro ansamblis „Valaukis“ (vad. Regina Stumburienė) ir Anykščių bažnyčios choras (vad. Rimvydas Griauzdė).