Papilių kaime klebonas vaišinamas kepta šonine

Papiliai – kaimas Viešintų seniūnijoje už 7 kilometrų į vakarus nuo Viešintų. Ribojasi su Naujasėdžio, Putino, Antalinos, Pelyšų I, Skudų ir Stasiškių kaimais. Kaimas įsikūręs prie Pelyšos ir Viešintos upelių santakos, per kaimą teka ir į Pelyšą įteka trumpas Papilio upelis.
Papilių kaime apjungiančiame tris kaimus (Papilių, Antalinos ir Putino) 33 kiemai , 67 gyventojai. Kaimas yra Papilių seniūnaitijos centras nuo 2009 metų.

Išaugo kaip miestelis

Kaip rašoma Anykščių krašto vietovių žinyne, Papiliai (Popiele) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriuose. Priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. Dvarininko Fortunato Bilevičiaus iniciatyva XVIII a. pabaigoje Papilių kapinėse buvo pastatyta koplyčia-bažnytėlė, taip pat įrengta klebonija, ant Pelyšos upelio veikė vandens malūnas, buvo karčiama, todėl Papiliai, įsikūrę tuomet svarbių kelių sankirtoje, išaugo kaip miestelis.1819–1820 metais kelis mėnesius Papiliuose, kaip Subačiaus (Kupiškio r.) parapijos filijoje, tarnavo kunigas ir poetas Antanas Strazdas, kartu ėjęs ir Pelyšų dvaro privataus kapeliono pareigas.
1923 metais kaime buvo 25 sodybos – 133 gyventojai. 1931 metais kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 248,75 ha žemės. Kaime veikė pradžios mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo iš Papilių buvo ištremtos į Sibirą 5 šeimos.
Nuo 1944 metų iki 1954 metų gegužės 25 dienos veikė Kupiškio apskrities Subačiaus valsčiaus (vėliau – Troškūnų rajono) Papilių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Surdegio, o nuo 1988 m. birželio 22 dienos – prie Viešintų apylinkės.
Koplyčioje rengiami
metiniai atlaidai

1949 m. Papilių kaimas buvo įjungtas į kolūkį „Pelyša“, vėliau priklausė „Spindulio“, „Ateities“, „Šviesos“, Surdegio kolūkiams, kol 1992 metais ūkis iširo. Nuo 1960 metų vasario 26 dienos iki 1979 metų. kovo 14 dienos Papiliai buvo „Šviesos“ kolūkio centrinė gyvenvietė.
Papiliai priklauso Surdegio parapijai. Kaimo kapinės, esančios už 50 m į vakarus nuo Pelyšos kairiojo kranto ir 150 m į pietus nuo kelių Subačius–Viešintos ir Papiliai–Vašuokėnai sankryžos, veikiančios, jose laidojama. Kapinės 85 m ilgio ir 35 m pločio, aptvertos akmenų tvora, apaugusios medžiais, laikomos seniausiomis ir turtingiausiomis Surdegio parapijoje. Pietrytinėje jų dalyje yra medinė 20 m ilgio ir 8 m pločio Šv. Vincento Ferrero titulo koplyčia, o prie vartų – mūrinė mauzoliejinė koplytėlė. Koplyčioje yra trys altoriai, kaip manoma, ne vietinės kilmės – atvežti iš kitų religinių pastatų, kaip ir Kryžiaus kelio stotys, perkeltos iš senosios Šimonių (Kupiškio r.) bažnyčios. Joje vyksta pamaldos, rengiami metiniai atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Žolynėlė) rugsėjo 8-ąją.

Kapinės – architektūrinis
paminklas

Papilių kapinės – Kultūros vertybių registro objektas nuo 1992 metų, vietinės reikšmės architektūros paminklas. Jame yra XVIII–XIX a. liaudies architektūros statiniai: medinė koplyčia, mauzoliejinė mūrinė koplyčia ir mūrinė tvora su vartais. Kapinių plotas 4300 kv. m. Medinę koplyčią 1763 metais pastatė dvarininkas Fortunatas Bilevičius, po gaisro ji atstatyta 1818 metais, keliskart remontuota ir atnaujinta. Mūrinė mauzoliejinė koplyčia pastatyta 1845 metais Ukmergės apskrities dvarininkų Jono Duraso ir jo žmonos Otolijos Bilevičiūtės-Durasienės palaikams. Kapinių priekinėje dalyje, šalia vartų, yra dviejų kryžių kompozicija visiems mirusiems Papilių žmonėms (1996 metai) ir Lietuvos Atgimimo laikų stogastulpis (1989 metai). Papilių kapinėse palaidotas kunigas ir kraštotyrininkas Petras Vaitiekūnas (1889–1946), Pelyšų pieninės steigėjas A. Povilonis (1902–1929).

Senkapyje rasta žmonių
kaulų

Už 0,7 km į pietus nuo tilto per Viešintą, už 0,25 km į pietryčius nuo Papilių kapinių, yra 0,3 ha ploto kaimo senkapis, kuriame rasta žmonių kaulų.
Papiliuose yra valstybės saugomas kultūros vertybių registro objektas (nuo 1998 metų) Papilių piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas Jį sudaro du pavieniai objektai – piliakalnis ir gyvenvietė. Komplekso plotas 12000 kv. m.  Kaimo centrinėje dalyje, prie kryžkelės, pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui skirtas masyvus kryžius su Motinos Marijos ir Šv. Kazimiero skulptūromis (statybos iniciatorius Jonas Šimėnas, autorius tautodailininkas Pranas Petronis, 2010 metai). 
Kraštotyros žinias apie Papilių praeitį XX a. pirmojoje pusėje užrašė ir Surdegio parapijai paliko kunigas Petras Vaitiekūnas, XX a. viduryje jas praplėtė ir atnaujino kunigas Antanas Vaškevičius, jo rankraštis, rašytas 1955 m., saugomas Surdegio bažnyčios archyve.
Papiliuose 1950 m. gimė ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės Atkūrimo akto signataras Albertas Šimėnas, 1953 m. – geologas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės Atkūrimo akto signataras Jonas Šimėnas.

Prie dvaro bus ir
avininkystės ūkis

Apleistą ir griūvantį Antalinos dvarą įsigijęs Raimondas Černiauskas savomis lėšomis ėmėsi pastato renovavimo darbų ir planuoja Papiliuose vystyti atvažiuojamąjį turizmą. „Galvoju, kad atsinaujinusiame dvare bus švenčiami jubiliejai, vestuvės, kiti proginiai renginiai. O jeigu šių planų nepavyks įgyvendinti, galvoju prie dvaro turėti veislinių avių su maždaug 140 ėriavedžių ūkį. Tiktų čia ir bitininkystės sektorius. Gal iš to dvaras galės išsilaikyti“, – „Anykštai“ sakė dvarininku tapęs R.Černiauskas.

Pavalgydina kunigus ir
vyskupus

Papilių kaime gimusi, augusi ir apie 40 metų kolūkyje buhaltere išdirbusi Johana Tubrienė – Maneikienė visąlaik buvo vertinama kaip gera šeimininkė, ruošdavusi pietus kolūkio pirmininkams ir jų svečiams. O nelikus kolūkio ir bendrovės, J. Tubrienė – Maneikienė savo sodyboje priima kunigus ar vyskupus. „Esu klebono Sauliaus Filipavičiaus pavaduotoja, atsakinga už Papilių koplyčioje vykstančius renginius, priklausau Surdegio bažnyčiai. Organizuoju atlaidus, padedu mišiose. Pas mus rugsėjį būna Žolynėlės atlaidai, kuriuose, beje, seniau dalyvaudavo ir muziejininkas Raimondas Guobis. Kad jūs žinotumėt, kaip jis gražiai gieda. Bet kažkodėl jau dvejus metus atlaiduose nepasirodo. Pasakykite jam, kad jis Papiliuose yra laukiamas…“, – sakė ketverius metus Papilių seniūnaite buvusi ponia Johana.
Paklausta, kokiais patiekalais savo garbius svečius vaišina, J.Tubrienė – Maneikienė aiškino, kad klebonas S.Filipavičius labai mėgsta keptą šoninę, naminę kepeninę, silkę, troškintus kopūstus, naminę duoną, vienu žodžiu, mėgsta namuose gamintą maistą. „Bet vyniotinių jis nelabai valgo“, – pastebėjo Papilių kaimo gaspadinė.

Kaimo reikalai nesvetimi
ir signatarui

Kaimo reikalais, pasak J.Tubrienės – Maneikienės labai rūpinasi ir buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas, Papiliuose, savo tėviškėje leidžiantis vasaras. „Kiti kilę iš šito kaimo atvažiuoja ar į atlaidus, ar taip į šventes, bet tik tiek. Tuo tarpu J.Šimėnas labai prisideda, kad Papilių kaimas neišnyktų iš žemėlapio. Mes kartu rūpinomės ir ąžuolinio kryžiaus, simbolizuojančio Lietuvos nepriklausomybės 20 – metį, pastatymu prie sankryžos į Papilių kaimą. Visi gyventojai prisidėjo pinigais, už dyką mediena parūpino Anykščių miškų urėdija, o Motinos Marijos ir šventojo Kazimiero skulptūras išdrožė tautodalininkas Pranas Petronis. Šis kryžius mums kainavo 3 000 litų“, – pasakojo apie kaimo išsaugojimui atliktus darbus ponia Johana.

Ūkininkų ūkis nenuostolingas

Papilių kaimo ūkininkė Jūratė Nadolskienė 100 ha valdose tvarkosi kartu su vyru. „Gyvename tėvų namuose. Mūsų ūkis mišrus: laikome 35 galvijus, sėjame tradicines grūdines kultūras: kviečius, rugius, miežius. Pieno parduodame nedaug, tai ir jo supirkimo kainos neaukštos, juolab, kad kiekvieną pavasarį perdirbėjai supirkimo kainas sumažina“, – apie šeimos ūkį „Anykštai“ pasakojo J.Nadolskienė.
Paklausta, ar pasinaudojo kokia nors valstybės parama, J.Nadoskienė atsakė, kad pagal vieną Kaimo rėmimo programą įsigijo traktorių. „Jeigu mūsų ūkis būtų labiau modernizuotas, tai gal ir pelnas būtų didesnis. Kažkaip verčiamės, nuostolingai nedirbame“, – į klausimą, ar dar apsimoka verstis žemdirbyste, atsakė ūkininkė.

Seniūnaičio prašoma nutildyti
mūkiančią karvę

Papilių kaimo seniūnaitis, Nepriklausomybės Akto signataro Jono Šimėno sūnus Liutauras Šimėnas, gyvenantis prosenelių sodyboje, verčiasi ne tik tradicine žemdirbyste, bet ir turi šiaudų granulių gamybos cechą, kuriame pagamintą produkciją daugiausiai eksportuoja į užsienio šalis. „Žmonės dažniausiai prašo padėti išspręsti kilusius tarpusavio konfliktus. Pavyzdžiui, skundžiamasi trečią dieną pas kaimyną mūkiančia karve“, – kokius darbus dirba seniūnaitis, dėstė L.Šimėnas.
Paklaustas, kuo gyvena Papilių kaimo žmonės, L.Šimėnas aiškino, kad „laisvalaikį kiekvienas žmogus pats sau organizuoja“, o šiaip dauguma dirba savo ūkeliuose: augina karves, kiaules, paukščius. „Kitiems laisvalaikis praeina prie butelio“, – juokėsi Papilių seniūnaitis.
Kaime, pasak L.Šimėno, nėra net parduotuvės, gyventojams būtiniausių prekių pristato reguliariai kelis kartus per savaitę atvažiuojančios autoparduotuvės. „Kaimelis nedidelis, žmonių gyvena nedaug, tai ir buvusi viena parduotuvė iš mažos apyvartos neišsilaikė“, – paaiškino Papilių kaimo seniūnaitis L.Šimėnas.