„Mano biografija – aštriabriaunių
margaspalvių
akmenėlių
tebedėliojama
mozaika”
Nijolė Vilutytė
Kai žiūri į trapią, viduramžiškai bekūnę Nijolės Vilutytės figūrą – tarsi nejauku kalbėti apie šios dailininkės monumentalų kūrybos užmojį, apie sunkiausias tapybos technikas – freską, sgrafitą, vitražą – kietas medžiagas, paprastai paklūstančias tik labai stipriai rankai. Sunku įsivaizduoti kelią, kuris prasideda nuo idėjos užgimimo iki jos tapsmo naujo pasaulio vizija.
Ši paroda praskleidžia dailininkės Nijolės Vilutytės meninių ieškojimų kelią, idėjines nuostatas, pagaliau kūrybos šaltinius ir ištakas.
Pasaulis, esantis mumyse ir aplink mus, N. Vilutytės paveiksluose pirmiausiai atsiveria erdve – balta sienos, lapo plokštuma, perkirsta linijišku žaibo kirčiu, ekspresyviu parabolinės linijos skrydžiu. Susikryžiuoja, sumirga tos linijos sidabriškai pilkšvame švelnių tonų ūke, užgauna mūsų atmintį tarsi kokią stygą, prikelia jos mene glūdinčią gyvenimo patirties dalelę ir išsklaido begalybėje.
Kaip ir tie dailininkės pamėgti paukščiai – šmėsteli sparnu, kaklo išlinkimu, numeta plunksną ir buvę nebuvę… Dailininkės idėja – išeiti už materialinės plokštumos ribų, pasinaudoti ta plokštuma ir ištirpinti ją, kaip ir kiekvieną pavidalą. Už materialaus pasaulio yra kita erdvė ir kitas laikas – Džonatano Livingstono, Biblijos erdvė, amžinojo srūvančio laiko ir amžinos harmonijos erdvė. Jos ženklų ir ieško savo kūryboje Nijolė Vilutytė.
Yra ir kita jos kūrybos pusė – moteriško subtilumo, elegancijos, muzikinės kompozicijos klausos išraiška. Atvirą formos emocingumą (linijos ekspresiją, toninį jautrumą, juvelyrišką ornamento žaismą) varžo griežtai organizuota kompozicija, architektoniškas vaizdo visumos sutvarkymas, kuriame atsispindi ilgametė disciplinuoto darbo su architektais patirtis.
Nesvetimas Nijolei Vilutytei ir jutiminis pasaulis, kurį kiekvienas numanome girdį širdies tvinksniuose, kai susiduriame su skausmu, meile, švelnumu ir daugybe kiekvieną įvairiai jaudinančių dalykų.
Dailininkei ypatingai brangi liaudies daina, lietuviškų audinių raštai, drobių baltuma vaikystės laikų soduose, Vilniaus bažnyčių bokštai su tirpstančiais dangaus mėlynėje kryžiais.
Tas visuminis mus supantis pasaulis ir slėpingos dvasinės nuojautos yra neišsenkamos menininkės kūrybos šaltinis. Šiuo pasauliu pasigrožėti ir kviečia mus Nijolės Vilutytės surengta kūrinių paroda Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai).
Danutė Jadzinskienė
Menotyrininkė
Parodoje eksponuojama 17-lika kūrinių: 8 vitražai; 2 freskos-sgrafitai; 1 maketas; 6 vitražų ir freskų-sgrafitų fotografijų planšetai iš įv. objektų: Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios, Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės, Poilsio namų Palangoje „9 banga“, kavinės „Šešupė“ Vilniuje, Elektrėnų vaistinės, Vilniaus laidojimo apeigų rūmų, Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio namų koplyčios ir kt.
Dailininkės Nijolės Vilutytės paroda „Vitražai ir projektai“ Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) veiks iki 2024 01 30
