Paroda „Šimtmečio Traupis. 2018-ieji: veidai ir vardai“

Traupio miestelis, kaip ir visa Lietuva, pasitinka valstybės atkūrimo šimtmetį. Koks gi šis  kraštas Nevėžio upės aukštupy ir jo gyventojai?

 Savivaldybei paskelbus gražią akciją, interaktyvaus Anykščių rajono vietovių žemėlapio kūrimą „2018-ieji: veidai ir vardai“, šis nelengvas, bet prasmingas darbas  teko bibliotekininkei. Neužteko vien paimti į rankas fotoaparatą. Sunkiausia buvo sukviesti kuo daugiau to kaimo žmonių bendrai fotografijai. Vieni tuo džiaugėsi, kiti kraipė galvas: „ir kam čia to reikia…“

Rezultatas neapvylė: fotografijose įamžinta 13 Traupio mikrorajono kaimų ir jų gyventojų. Istorijoje liksiantys kadrai sugulė į bibliotekoje parengtą parodą „Šimtmečio traupiečiai“. Šalia fotografijų „2018-ieji: veidai ir vardai“, eksponuojamos ir istorinės nuotraukos „Prieš šimtmetį ar mažiau…“.

Prieš šimtą metų Traupio bažnytkaimyje buvo 25 sodybos ir 231gyventojas. 1959 metais Traupyje buvo 157 gyventojai, o šimtmetį pasitinka 92 traupiečiai ir 166 aplinkinių kaimų gyventojai: Klaibūnų – 78, Laukagalių – 41, Mickūniškių – 13, Surdaugių – 11, Žiurlių – 7, Žerkiškių – 5, Nevėžninkų – 4, Degsnių – 2, Palepeikių – 2, Žaliosios – 2, Šikšnalaukio – 1 faktinių gyventojų. Registruotų yra žymiai daugiau. Per šventės ir atostogų laikotarpiu, kai suvažiuoja išsibarstę atžalos, vasarotojai, Traupis būna išties gyvas.

Jauniausias gyventojas – 8 mėnesių klaibūnietis Nojus Juodikevičius, vyriausia – 97-uosius skaičiuojanti klaibūnietė Zofija Grimžienė. Traupio pagrindinę mokyklą lanko 44 moksleiviai ir 7 ikimokyklinukai. Vaikus mokyklos autobusėlis susirenka ir iš aplinkinių Levaniškių, Pusbačkių, Repšėnų kaimų.

Žinoma, neišvengiamai mažėjame, bet tie, kurie neemigravome ir likome gyventi čia, prie Nevėžio krantų, apsupti garsiojo botanikos sodo augalų karalystės, esame savo krašto patriotais: mylim Tėvynę, ja didžiuojamės ir pakiliai sveikinam Lietuvos valstybę su šimto metų jubiliejumi!