Lapkričio 7 d., trečiadienį, 17:15 val. Angelų muziejuje–Sakralinio meno centre Janinos Monkutės-Marks gobelenų parodos „Dovana tėviškei“ atidarymas. Renginys nemokamas, paroda veiks iki gruodžio 15 d.
Janina Monkutė – Marks
Gimė 1923 m. rugsėjo 21 d. Lietuvoje, Radviliškio mieste, mirė 2010 m. lapkričio 13 d., Čikagoje.
Būsima menininkė mokėsi Pagėgių pradžios ir vidurinėje mokykloje, nuo 1939 iki 1941 m. – Kėdainių gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno Valstybinio Teatro Dramos studiją, baigė Kauno Penktąją Gimnaziją.
1944 m. rudenį pasitraukė į Vokietiją.
1945-1947 m. studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų kalbą Innsbruck’o Universitete Austrijoje.
1947-1950 m. mokėsi Freiburgo Menų ir Amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Vokietijoje. Čia įgijo pirmuosius dailės įgūdžius: tekstilės meną studijavo pas Antaną ir Anastaziją Tamošaičius, piešimą – pas Vytautą Kasiulį, Vytautą Kazimierą Jonyną, grafiką – Viktoro Petravičiaus studijoje.
1950 m. emigravo į JAV. Nuo 1956 m. dailininkė įsijungė į meninį ir visuomeninį šalies gyvenimą. Toliau gilino savo žinias, dirbo su atskirais menininkais (Don Baum, Claude Bentley, Harry Bouru, Harold Haydon, Viktoru Petravičiumi). Savo kūrybinę veiklą menininkė daugybei metų susiejo su Hyde Parko Meno Centru bei B.I.G. Meno Centru (Sanibel, Floridos valstija). Nuo 1972 m. Janina Monkutė-Marks pati ėmėsi kuratorės darbo – organizavo populiarią kasmetinę Hyde Parko Meno Centro narių parodą. 1974 m. menininkė buvo viena iš Lietuvių Moterų Dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų ir vadovių.
Janinos Monkutės-Marks darbai buvo eksponuoti Čikagos Meno Instituto, The North Shore Art League (Winnetka, Ilinojaus valstija), Dunes Art Foundation (Michigan City, Indianos valstija), Sun Times Gallery (Čikaga, Ilinojaus valstija), Old Water Tower Place (Čikaga, Ilinojaus valstija) parodų salėse. Janina Monkutė-Marks buvo nuolatinė svarbiausių Amerikos lietuvių dailės centrų – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, Čiurlionio galerijos, Lietuvių dailės muziejaus Lemonte – parodų dalyvė.
Kaip menotyrininkas Danas Lapkus pastebi, „Savo kūryba dailininkė sugebėjo užimti ryškią ir savitą vietą ne tik Amerikos lietuvių, bet visos Amerikos tekstilės meno kontekste. Jos sėkmę patvirtino nuolatiniai kvietimai dalyvauti kviestinėse amerikiečių ir tarptautinėse parodose, tačiau geriausias įrodymas – daugiaplanis, nuoširdus Janinos Monkutės-Marks menas, kur dera ironija ir tragizmas, gilus religinis jausmas ir laisvamanybė, primityvaus meno atspindžiai ir drąsūs modernistiniai pareiškimai“.
ŽMOGAUS KELIONĖ JANINOS MONKUTĖS-MARKS GOBELENUOSE IR KILIMUOSE
Įvairūs Janinos Monkutės-Marks dailės recenzentai ne kartą pastebėjo, jog tiek jos tapyba, tiek grafika galėtų tapti puikiais gobelenų projektais. Pati dailininkė pripažįsta visada jautųsi kitų dailės sričių gožiamą norą sugrįžti prie Freiburge išmokto audimo ir rišimo. Tekstilė jai siūlė viliojančią galimybę tiesiogiai, pirštais liesti spalvas ir pajusti meditacinį ilgo audimo poveikį. Gyvulio vilnos virtimas siūlais, siūlų – spalvomis, spalvų rinkimas pirštais į žmonijos patirtį apibendrinančius vaizdinius atspindi pavyzdinį natūros virtimą kultūra, kai nieko nesunaikinama, gamtos dovanos panaudojamos prasmingai. Pasiruošimas gobeleno audimui – idėjos subrandinimas, tinkamos spalvos, rūšies ir faktūros siūlų paieškos po visą pasaulį – Janinai Monkutei-Marks ne mažiau kūrybingas ir įdomus, negu darbas prie audimo staklių. Todėl beveik kiekvienas autorės kilimas bei gobelenas turi nematomą prasminį klodą. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų kilimų “Serbijos simfonija” nuaustas iš namudinės serbiškos vilnos, dėkingos serbės močiutės padovanotos dailininkei už pagalbą persikelti į JAV. Ši asmeninė istorija paaiškina kilimo spalvinę gamą ir kompoziciją: ryškūs raudoni, mėlyni, žali stačiakampiai čia tarytum perkelti iš serbų liaudies tekstilės ir sukomponuoti spontaniškai, be išankstinio projekto. Parodose dailininkė eksponuoja “Serbijos simfoniją” gulsčią, kaip taką, lyg netikėtumų pilno serbų imigrantės gyvenimo kelio metaforą.
Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių Janinos Monkutės-Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose “Per pasaulį keliauja žmogus”, “Laisvės ilgesys”, “Kelias namo”, “Mano kelias” pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos. Net žanrinėms kelionėms scenomis, kaip “Einame į vestuves”, “Paliktas” suteikiama egzistencinė potekstė. Žmogaus kelyje būsena dažnai perteikiama labirinto forma. Štai gobeleną “Mano kelias” žiūrovas mato lyg gyvenimo žemėlapį, kuriame susipina likimo vingiai, ilgos ir trumpos, lyg delno raukšlės, sėkmės ar nelaimės linijos, ryškūs ir blankūs, šviesūs ir tamsūs spalviniai plotai. Šis labirintas neturi pradžios ir pabaigos, nei artėjančio posūkio, vienintelė galimybė – aplankyti kuo daugiau kelio siūlomų patirčių.
Tarp abstrakčiųjų kūrinių originalumu išsiskiria rištiniai kilimai “Smėlis”, “Vanduo” ir “Mano vaikų kelnės”. Kaip nurodo pastarojo pavadinimas, tai iš tiesų yra pavidalą pakeitę seni autorės vaikų džinsai. Kartu sudėtos skirtingų atspalvių mėlynos atraižos sukuria žaismingą, fantastinį, kailį primenantį, plotą. “Smėliui” panaudota medžiaga – saulės išblukintos dailininkės buto užuolaidos.
Vėlyviausieji gobelenai literatūriškomis metaforomis atspindi asmeninę menininkės patirtį. Kartu, jie pasižymi aiškiomis formomis ir kompozicijos stabilumu. “Neužtverk manęs”, “Tarybos posėdis”, “Palaužta šaka” nuoširdžiai atveria dailininkės išgyvenimus. Subjektyvus požiūris, drąsa apnuoginti savo vidinį pasaulį yra ne tik būdingas Janinos Monkutės-Marks kūrybos bruožas, bet ir viena vertingiausių savybių.
Savo kūryba dailininkė sugebėjo užimti ryškią ir savitą vietą ne tik Amerikos lietuvių, bet visos Amerikos tekstilės meno kontekste. Jos sėkmę patvirtina nuolatiniai kvietimai dalyvauti kviestinėse amerikiečių ir tarptautinėse parodose, tačiau geriausias įrodymas – daugiaplanis, nuoširdus Janinos Monkutės-Marks menas, kur dera ironija ir tragizmas, gilus religinis jausmas ir laisvamanybė, primityvaus meno atspindžiai ir drąsūs modernistiniai pareiškimai.
