Kodėl žmonės rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) nusigręžė nuo visuomeninių komitetų? Juk ką tik vykusiuose savivaldos rinkimuose komitetai daugelyje rajonų skynė pergales?
Romaldas GIŽINSKAS, mokytojas, socialdemokratas:
-Lietuvoje vakar pasibaigė didysis rinkimų maratonas. Rinkome atstovus į rajono Tarybas, LR Prezidentą bei Europos parlamento narius. Vienas visų rinkimų bruožas – žmonės sugrįžta prie klasikinių partijų: socialdemokratų, konservatorių. Kodėl ? Buvo metas, kai partijos Lietuvoje skambėjo kaip prakeiksmas. Dirbtinai susikūrė komitetai, galimai F. E. Dzeržinskio pavyzdžiu. Taip, komitetai per rinkimus turėjo didesnę finansinę laisvę. Neretai ,,komitetčikai“ turėjo ir didesnę politinių manevrų laisvę – kritikuoti viską totaliau, be faktų. Komitetų skaičius didėjo pagal progresinę formulę. Laikas parodė, kad žmonės pradėjo skirti pelus nuo grūdų. Rinkėjai pastebėjo, kad labai dažnai komitetai susikurdavo, vadovaujantis asmeninėmis ambicijomis. Prie komitetų šliejasi politiniai padlaižiai, chameleono spalvų žmonės. Klasikinės partijos (išskyrus ,,valstiečius“, ši partija, manau, buvo sukurta pagal LDDP užsakymą, kaip motininė) turi tiesioginę atsakomybę ir labai stiprai filtruoja savo narius. Sąrašo priekyje – patys iškiliausi žmonės. Žmonės pradeda suprasti, ką ,,komitetčikai‘ be struktūrų pagalbos gali laimėti rinkimuose. Tai ryškiai parodė sekmadienį vykę Europarlamento rinkimai, kai tik vienintelis ( A. Maldeikienės) komitetas iškovojo vieną mandatą. Manau, politinės sistemos stabilumas Lietuvoje priklauso ir nuo LR Prezidento. Tvirtai tikiu, kad nesikartos partijų daužymas, vadovaujantis partinės konjunktūros principais.
