Anykščių rajono taryba ketvirtadienį patvirtino subalansuotą 2017 metų rajono biudžetą, kuriame 24,56 mln. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Iš pernai metų biudžeto į šių metų perkelta 1,2 mln. eurų nepanaudotų lėšų. 2017 metų patvirtintas rajono biudžetas yra 2,7 mln. arba 9,2 proc. didesnis nei pernykštis.
Anykščių rajono biudžetą
Taryba patvirtino be korekcijų
„Kiekvienas asignavimų valdytojas išgyvens ir vykdys jam numatytas funkcijas“, – pristatydamas biudžetą sakė savivaldybės administracijos direktorius Audronius Gališanka. Esminių pasiūlymų, kaip koreguoti biudžeto projektą, nesulaukta, tačiau tradiciškai buvo kosmetinių korekcijų. Socialdemokratų frakcijos lyderis Dainius Žiogelis 20 tūkst. eurų siūlė didinti vaikų neformaliojo švietimo programą bei tokia pačia suma didinti paramą nevyriausybinėms organizacijoms. D. Žiogelis nurodė, kad jo siūlomus biudžeto pataisymus galima įgyvendinti 40 tūkst. eurų sumažinus medinės pilies statyboms skiriamų lėšų eilutę (medinei piliai šių metų biudžete skirta 140 tūkst. eurų). Rajono Tarybos Ekonomikos, biudžeto ir kaimo reikalų komitetas siūlė 26 tūkst. eurų didinti lėšas, skiriamas vietinių kelių ir gatvių, reikalingų verslui, sutvarkymui. Šios sumos Ekonomikos, biudžeto ir kaimo reikalų komitetas pirmiausia siūlė ieškoti Kelių plėtros programoje, o per šią programą negavus pinigų, 26 tūkst. eurų perkelti iš pilies statybų eilutės.
Taryba balsavo tik dėl paramos nevyriausybinėms organizacijoms didinimo. Šį biudžeto pataisymą palaikė visi keturi socialdemokratai bei liberalai Lukas Pakeltis ir Vilius Januška, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Raimundas Razmislavičius susilaikė. Kiti rajono Tarybos nariai balsavo prieš. Dėl kitų dviejų pasiūlymų sutartinai priimti protokoliniai sprendimai, atsiradus lėšų poreikiui, biudžetą perskirstyti kituose rajono Tarybos posėdžiuose.
Rajono biudžetas be pakeitimų patvirtintas 16 Tarybos narių balsavus už ir 6 susilaikius. Susilaikė visi keturi socialdemokratai ir minėti du liberalai. Tarybos posėdyje nedalyvavo liberalai Mindaugas Sargūnas ir Danutė Mažvylienė, o pagal šios partijos sąrašą išrinktas Audrius Bitinas į posėdį vėlavo, jis atėjo tada, kai biudžetas jau buvo patvirtintas.
Pusė biudžeto – algoms
Daugiau nei trečdalis – 36 proc. – 2017 metų rajono biudžeto skirta švietimui. Kiek mažiau nei po 10 procentų bus išleista socialinėms pašalpoms ir Valstybės investicijų programai (VIP). VIP-o lėšomis bus baigiama atlikti Anykščių kultūros centro renovacija, Troškūnų gimnazijos pastato renovacija bei bus rekonstruojamas Anykščių baseinas. Per VIP-ą šiais metams gauta 1,9 mln. eurų, didžioji dalis šios sumos – 1,3 mln. eurų – atiteks kultūros centro pastatui.
Šiemet auga suma, skiriama socialinėms pašalpoms bei kompensacijoms už būsto šildymą ir vandenį. Pernai šioms reikmėms išmokėta 1,7 mln., šiemet planuojama – 1,9 mln. eurų.
Rajono biudžete numatyta 630 tūkst. eurų suma skiriama europinių projektų bendram finansavimui. Šiemet turėtų būti įgyvendinta 20 europinių projektų. Pusė rajono biudžeto bus išleista biudžetininkų algoms ir įmokoms „Sodrai“. Rajone yra 1383 biudžetininkų etatai, kuriems algos mokamos iš rajono biudžeto (policininkai, gydytojai, teisėjai ir t.t. algas gauna iš valstybės biudžeto). Rajono biudžetininkai vidutiniškai per mėnesį gauna 553 eurus. Į šią sumą mokestis „Sodrai“ nėra įskaičiuotas. Biudžetininkų algoms bus išleista 9,2 mln. eurų, mokestis „Sodrai“ – 2,8 mln. eurų. Bendra suma, lyginant su 2016 metais, auga beveik milijonu eurų. Praėjusiais metais biudžetininkų algoms buvo išleista 8,6 mln., mokestis „Sodrai“ – 2,6 mln. euro.
Komunalinėms reikmėms: savivaldybės įstaigų šildymui, vandeniui, elektrai – 2017 metais numatoma išleisti apie milijoną eurų.
Siūlė nestatyti pilies
Ir svarstant rajono biudžetą, ir vėliau priimant kitus sprendimus rajono Tarybos opozicijoje esantys liberalai bei socialdemokratai kelis kartus grįžo prie medinės pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio klausimo.
Priminsiu, jog pilis pradėta statyti pernai, bet kol kas pastatytos tik pamatų skylės – mat ekspertai nustatė, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ įrengti pamatai neatlaikys pilies konstrukcijos. Su rangovu sutartis nutraukta, jis įpareigotas pamatus išsilupti.
Europos Sąjungos paramos, apie kurią daug kalbėta, pilies statyboms iki šiol nėra gauta. „Vien savivaldybės lėšomis pastatyti pilį – utopija. Čia kaip „Žiburio“ parduotuvės savininkas sugalvotų pastatyti „Akropolį“, – palygino liberalas L. Pakeltis. Meras Kęstutis Tubis atsikirto, kad ankstesnė savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, kuriai vadovavo L. Pakelčio bendražygis Saulius Rasalas, pridarė broko, todėl rangovu buvo pasirinkta Povilo Gurklio firma. L. Pakeltis merui patarė „būti nuosekliu“. „Jūs labai džiaugėtės, kad pigiai nupirkot, kartu skridot į Ukrainą“, – apie merą ir P. Gurklį sakė L. Pakeltis.
Socialdemokratas Donatas Krikštaponis kalbėjo, kad pilies statybų idėjos, negaunant europinės paramos, derėtų apskritai atsisakyti. „26 tūkstančius reikėtų keliams paimti. Reikėtų galutinai pilies klausimą išspręsti, negaunant europinės paramos, netikslinga ją statyti“, – dėstė D. Krikštaponis.
„Vakar gavau Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymą, kad jūsų sutartis su „Anrestu“ buvo neteisėta./…/ Nemenkinkim rajono patrauklumo, darykime tuos darbus. Būkime sąžiningi ir leiskime dirbti kitiems“, – abejonių, jog pilį vis dėlto bandys statyti, nepaliko meras K. Tubis.
„Jeigu kalbame apie šiukšles, nereikėtų kalbėti apie kultūros namus“, – trečiadienio nuoskaudas, kai Troškūnuose nuo mero gavo pylos, per Tarybos posėdį prisiminė socialdemokratas Dainius Žiogelis. Troškūnuose opozicijos atstovas D. Žiogelis gyventojams aiškino, kad mokesčio už atliekas sistema yra bloga, o meras K. Tubis pakeltu balsu išdėstė, kad D. Žiogelio socdemai pridarė nesąmonių atliekų tvarkymo sistemoje bei kalbėjo, kad buvęs savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis su „Anrestu“ sudarė tokią kultūros centro pastato renovacijos sutartį, kurios niekaip negalima nutraukti.
Arūnas Liogė pagaliau
įgyvendins savo programą
Eidamas į rinkimus, nepartinių sąrašo lyderis Arūnas Liogė, regis, savo esminiu rinkiminiu uždaviniu deklaravo atliekų kainas. Anykščių rajono taryba per beveik dvejus kadencijos metus šiukšlių klausimą išsprendė kaimiečiams atliekas pabrangindami, miestiečiams atpigindami bei pakeisdami mokesčio dydį verslininkams ir ūkininkams. Miestiečiai ir dabar moka daugiau nei kaimiečiai, o Vaidlonių ir Smėlynės gyventojai piktinasi, kad jie pagal mokesčio už atliekas dydį prilyginti miestiečiams – UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ Smėlynę ir Vaidlonis prijungė prie Troškūnų miesto. Piktinasi ir ūkininkai, mat „šiukšlių“ mokesčiu užkrautos ir daržinės, ir tušti tvartai.
Rajono meras K. Tubis, bandydamas spręsti „šiukšlių“ klausimą, sudarė darbo grupę, kuri analizuos situaciją ir bandys padaryti mokestį už atliekas teisingesniu. Šios darbo grupės pirmininku paskirtas nepartinis rajono Tarybos narys A. Liogė.
A. Liogė „šiukšliu“ klausimu „pasireiškė“ jau ketvirtadienio Tarybos posėdyje. Anykščių rajono taryba numatė 14 tūkst. eurų skirti Šventosios upės šienavimui – bus samdoma firma, kuri žoles ir nupjaus, ir išgriebs iš upės. Šie pinigai numatyti aplinkos apsaugos specialiojoje programoje. Pasikeitus įstatymams, draudžiama upėje nupjautas žoles leisti pasroviui, jas privaloma surinkti. A. Liogė dėstė, kad nėra reikalo apskritai upės šienauti ir pasiūlė šiuos pinigus skirti šiukšlių svėrimo įrangos pirkimui. Tačiau savivaldybės administracijos ekologė Inga Žukauskienė aiškino, kad svėrimo įranga vienai šiukšliavežei kainuoja 18 tūkst. eurų, o vieno atliekų konteinerio ženklinimas kainuotų 1,45 euro (reikėtų ženklinti 6 tūkstančius konteinerių) ir Taryba balsuodama A.Liogės siūlymui nepritarė. Vicemeras, konservatorius Sigutis Obelevičius aiškino, kad atliekų svėrimo įrangą pirkti yra nelogiška vien todėl, kad pagal dabar nustatytą tvarką mokestis renkamas ne pagal atliekų svorį. Kitaip tariant, pradžioje reikėtų pakeisti pačią tvarką, o paskui pirkti atliekų svėrimo įrangą.
Mušasi dėl karatistų
Jau ne pirmame rajono Tarybos posėdyje vyksta ginčai dėl rajono Tarybos nario, socialdemokrato Egidijaus Šilaikos karatė klubo „Takas“ finansavimo. Tiesa, dažniausiai deputatai ir valdininkai neįvardija nei E. Šilaikos, nei „Tako“.
Taryba priėmė sprendimą „Dėl Anykščių rajono neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Šiuo sprendimu nustatytas maksimalus vaikų, lankančių neformaliojo švietimo programas, grupėse skaičius – 75. Jeigu daugiau vaikų pasirenka konkretų užsiėmimą – už tuos vaikus nebemokama.
Socialdemokratas D. Žiogelis kalbėjo, kad tik plaukikams ir karatistams šis skaičius buvęs aktualus, tačiau plaukimo programos teikėjai sugalvojo, kaip problemą išspręsti. „Baseine dabar vieni mokosi plaukti, kiti – nerti, treti – plūduriuoti. Siūliau E. Šilaikai ir jam padaryti dvi programas – tegu vieni karatistai ginasi, kiti puola“, – šaržavo D. Žiogelis.
„Ši priemonė sukurta masiškumui skatinti, o ribos uždėtos dėl finansinių resursų“, – aiškino sprendimo projektą pristačiusi savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Pranckevičienė. Vėliau ji dėstė, jog „dirba direktoriaus pavaduotoju, kūno kultūros mokytoju, turi būrelius“. Tiesa, N. Pranckevičienė neįvardino, kad kalba apie E. Šilaiką. Taip pat ji sakė, kad Svėdasuose (matyt, karatistų grupėje) patikrinus, kaip dirbama treniruotėje, buvo rasti du vaikai, iš kurių vienas paskirtas treneriu. Kažkam prašnekus apie medalio puses, meras K. Tubis paaiškino, jog „medalis turi dvi puses ir dar briauną“.
D. Žiogelis N. Pranckevičienės paklausė, jog jei jau buvo nustatyti pažeidimai, tai gal ir nuobauda pareikšta. Švietimo skyriaus darbuotoja paaiškino, kad grupės vadovas informuotas, perspėtas, o pažeidimai tą kartą nebuvę verti nuobaudos.
