Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų nebuvo nustatyta Tauragės apskrityje. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.
Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose.
Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę būtina pradėti tirti dvi savaitės prieš maudymosi sezoną (t. y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Taip pat atsižvelgus į HN 92:2018 higienos normą, maudymosi sezonas Druskininkų, Klaipėdos miestų savivaldybių sprendimais, prasidėjo pora savaičių anksčiau, t. y. nuo gegužės 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Maudyklos vandenyje išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, turi būti atliekami tyrimai ir, radus didesnį melsvadumblių kiekį nei 100 000 ląstelių/ml, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki rekomenduojamos vertės – mažiau nei 20 000 ląstelių/ml. Nustačius didesnį nei 20 000 ląstelių/ml melsvadumblių kiekį, privalu rekomenduoti nesimaudyti maudykloje, o nustačius didesnį nei 100 000 ląstelių/ml melsvadumblių kiekį, uždrausti maudytis maudykloje.
Šį sezoną 76 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus. 21 proc. stebėtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. 2018 m. trumpalaikė tarša buvo nustatyta 19 proc. maudyklų, 2017 m. – 32,5 proc. Šiemet švariausias maudyklų vanduo (nė karto nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša) buvo Tauragės apskrityje – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, Klaipėdos apskrityje – 95 proc., Šiaulių apskrityje – 83 proc., Utenos apskrityje – 79 proc., Alytaus apskrityje – 75 proc., Vilniaus, Panevėžio apskrityse – 73 proc., Telšių apskrityje – 72 proc., Kauno, Marijampolės apskrityse – 34 proc.
Vertinant vandens kokybės kaitą 2019 m. sezono laikotarpiu, nustatyta, kad trumpalaikė tarša pastebėta 1,7 proc. tirtų maudyklų prieš maudymosi sezoną. Problemiškiausia situacija buvo birželio mėn. – 13 proc. tirtų maudyklų nustatyta trumpalaikė tarša; liepos mėn. mėn. – 8,5 proc. rugpjūčio mėn. – 4,2, proc. rugsėjo mėn. – 4 proc. Dažniausiai maudyklų vanduo neatitiko žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.
Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2019 m. buvo pajūrio, upių ir tvenkinių maudyklose: atitinkamai 82 ir 79 proc., o ežerų – 68 proc. tirtų maudyklų nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša. Trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Ilgio ežero Druskininkuose, Metelio ir Snaigyno ežerų Lazdijų r.), Kauno apskrities (Kauno marių I ir II, Panemunės paplūdimio Kauno mieste, Sujainių tvenkinio Raseinių r.), Klaipėdos apskrities (Kuršių marių ties Kintais Šilutės r.), Marijampolės apskrities (Marijampolės II tvenkinio, Yglos ir Žaltyčio ežerų Marijampolės r., Paežerių ežero Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrities (Širvėnos ežero, Apasčios upės Dauguviečio parko Biržų mieste, Vyžuonos ežero Rokiškio r.), Šiaulių apskrities (Prūdelio tvenkinio Šiaulių mieste, Sablauskių tvenkinio Akmenės r., Šaukėnų tvenkinio Kelmės r.), Telšių apskrities (Germanto ir Lūksto ežerų Telšių r.), Utenos apskrities (Šventosios upės Anykščių r., Pastovio ežero Molėtų r., Gavio ežero Ignalinos r.), Vilniaus apskrities (Žaliųjų ir Salotės ežerų Vilniaus mieste, Totoriškių, Akmenos, Galvės ežerų Trakų r., Sarių ežero Švenčionių r.) maudyklose.
Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę 130-yje gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia buvo tiriama Šiaulių ir Kauno apskrityse, atitinkamai 27-iose ir 22-ose zonose. Kiek mažiau Vilniaus apskrityje – 20-yje, Panevėžio apskrityje – 16-oje, Utenos apskrityje – 12-oje, Tauragės apskrityje – 7-iose, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse – po 8, Telšių – 6-iose rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 20-yje šių zonų: gegužės mėn. − 0,7 proc., birželio mėn. − 3 proc., liepos ir rugpjūčio mėn. −7,7 proc. šių zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.
